Širdies ligos gali užklupti netikėtai: į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Vargu ar be sveikos širdies galima nugyventi ilgą ir pilnavertį gyvenimą. Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) – pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje, o tikimybė numirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra 4–5 kartus didesnė nei Europos šalių vidurkis.

Sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis ypač išaugo pandemijos metu, o didžiausia bėda – aukštas „blogojo“ cholesterolio kiekis. Nustatyti, kad už blogos savijautos slypi širdies problemos dažnu atveju visai nesunku, tačiau širdies sutrikimai kartais pasireiškia netikėtais simptomais. Nuo mirčių gyventojus galėtų išgelbėti optimali rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis (arterinė hipertenzija) ir didelis cholesterolio kiekis (dislipidemija), korekcija.

Tačiau, anot gydytojų, to pasiekti ne visada pavyksta. Labai svarbu atkreipti dėmesį į organizmo signalus, kurie gali pranešti apie artėjantį širdies smūgį. Deginantis skausmas krūtinėje tiesiai už krūtinkaulio gali išduoti net tik skrandžio problemas, bet gali būti ir miokardo infarkto (dar vadinamo širdies smūgiu) ženklas. Deja, bet apskaičiuota, kad tik pusė tokių atvejų yra atpažįstami. Jei pajutote stiprų ar staigų rėmenį, susijusį su dusuliu, šaltu prakaitu ar fiziniu aktyvumu - svarbu kreiptis į gydytoją.

Svarbu nenumoti ranka į simptomus, tokius kaip: – Maudimą, skausmą krūtinėje; – Skausmą, plintantį į pečius, kaklą ar rankas; – Nereguliarų arba greitą širdies ritmą; – Šaltą prakaitą; – Bendrą silpnumą ir galvos svaigimą; – Dusulį; – Pykinimą, virškinimo sutrikimą, kartais net vėmimą; – Su fizine veikla arba dideliu stresu susijusį rėmenį; – Kartumo arba rūgštumo pojūtį galugerklėje; – Skausmą, sustiprėjantį prigulus arba pasilenkus.

Apie širdies smūgį įspėti gali bet kokie širdies veiklos pasikeitimai, neįprasti pojūčiai, kurių anksčiau nepastebėjote, pavyzdžiui, skausmas krūtinėje, kurio prieš tai nepatirdavote arba po fizinio krūvio pasireiškiantys simptomai, stipresnis skausmas krūtinės srityje įprastų fizinių krūvių metu. Dažnu atveju širdies ligos išsivysto dėl nekontroliuojamų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas kraujospūdis, bei padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

Atlikta šalies gydytojų kardiologų apklausa parodė, kad didžioji dalis pacientų turi abu šiuos rizikos veiksnius ir tokių pacientų skaičius gydytojų kabinetuose auga. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje arterinė hipertenzija diagnozuota apie 700 tūkst. žmonių, labai nedaug savo paplitimu atsilieka ir dislipidemija (padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje).

Šių rizikos veiksnių nustatymas yra efektyvesnis nei prieš dešimtmetį, kadangi vis daugiau žmonių įsitraukia į Širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programą, tačiau mirtingumas nuo ŠKL lieka per didelis. ŠKL prevencijos programoje turi galimybę dalyvauja 40–54 metų amžiaus vyrai ir 50–64 metų amžiaus moterys.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2021 m. programoje dalyvavo 43,7 proc. visos tikslinės populiacijos dalis, kai 2013 m. šis rodiklis siekė tik 28,4 proc. Kasmet vis daugiau žmonių, esančių tikslinėje šios programos grupėje, apsilanko pas gydytojus pasitikrinti kraujo spaudimo ir cholesterolio kiekio kraujyje. Todėl galima sakyti, kad arterinė hipertenzija ir dislipidemija yra aptinkamos anksčiau ir dažniau, šių ŠKL rizikos veiksnių nustatymas yra geresnis.

Tačiau ligų gydymas ir kontrolė, anot gydytojų, toliau išlieka problema. Diagnozavus arterinę hipertenziją ir dislipidemiją, tik retu atveju kontrolei pakanka pakoreguoti gyvenimo būdą, dažnai yra reikalingas medikamentinis gydymas, tačiau dėl klaidingų įsitikinimų žmonės atsisako vartoti vaistus, o medikamentų nevartojimas didina rizikos veiksnius ir Lietuva toliau pirmauja Europoje pagal mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Ligos lengviau išvengti nei ją gydyti. Visuomenės sveikatos specialistai ragina bent kartą per metus profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją - net tuomet, kai jaučiatės gerai. Prevencija padeda užkirsti kelią ligoms, leidžia jas pastebėti ir gydyti dar nepasireiškus simptomams. Sveikata rūpintis turime patys.

Jei šiandien jaučiatės sveikas, tai nereiškia, kad neturite rizikos veiksnių, kurie per 10–15 metų gali išsivystyti į sunkią ligą. Deja, bet širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai dažnai nustatomi, kai būna per vėlu. Svarbu, kad jūsų sveikata būtų įvertinta kas kelerius metus, nes su metais mūsų kūnai keičiasi ir širdies ligos gali užklumpti iš pažiūros sveikus žmonės, kurie daug sportuoja, renkasi sveikatai palankią mitybą, randa laiko poilsiui.

Ligą tuomet lemia genetiniai polinkiai. Tačiau net geriausi gydytojai, puikiausia įranga, Nobelio premija apdovanoti vaistai, neįtikėtinos technologijos neatstos svarbiausio ir pagrindinio faktoriaus - paties žmogaus, kuris renkasi sveikatai palankų gyvenimo būdą, žino, kas yra rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti.

Tik ilgalaikiai gyvensenos įpročių pokyčiai, su šeimos gydytoju sudaryto plano laikymasis gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Šiaulių visuomenės sveikatos biuras vykdo Sveikatos stiprinimo programą, skirtą širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai.

Programa skirta suaugusiems asmenims, kuriems nustatyta širdies ir kraujagyslių ligų ir (arba) cukrinio diabeto rizika, arba kurie savanoriškai kreipiasi į visuomenės sveikatos biurą dėl dalyvavimo programoje. Plačiau apie dalyvavimą programoje galima paskaityti po šia nuoroda: http://www.sveikatos-biuras.lt/sveikatos-stiprinimo-programa-skirta-sirdies-ir-kraujagysliu-ligu-bei-cd-profilaktikai-119