Grėsmė ga­lu­ti­nai neiš­veng­ta, ta­čiau pri­slo­pin­ta

Šiauliai

Ing­ri­dos Zur­lytės tei­gi­mu, svar­bu įsit­rauk­ti į dia­logą su vi­suo­me­ne ir ieš­ko­ti spren­dimų, ku­rie ska­tintų žmo­nes iš­lai­ky­ti el­gesį, leid­žiantį ap­si­sau­go­ti ir ap­sau­go­ti ki­tus nuo ko­ro­na­vi­ru­so pli­ti­mo. (Nuot­rau­ka iš as­me­ni­nio ar­chy­vo)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

153193

Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je pa­si­rod­žiu­sios pir­mo­sios ži­nios apie Ki­ni­jo­je pra­dėjusį sklis­ti vi­rusą pa­ma­žu pa­sėjo ne­ri­mo daigą ko­ne kiek­vie­no pa­sau­lio pi­lie­čio šir­dy­se. Va­sa­rio mėne­sio pa­bai­go­je ko­ro­na­vi­ru­sas pa­siekė ir Lie­tuvą ir iki šiol jo­je siau­čia.
Apie tai, kaip sekė­si ir se­ka­si Lie­tu­vai, ly­gi­nant su ki­to­mis ša­li­mis, ir ko­kie pa­grin­di­niai veiks­mai lėmė tai, kad did­žio­ji pa­sau­linės pan­de­mi­jos grėsmės ban­ga mus ap­lenkė, pa­sa­ko­ja Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos (PSO) at­sto­vybės Lie­tu­vo­je va­dovė Ing­ri­da Zur­lytė.

Karantino privalumai, kovojant su virusu

Kovo 16 dieną Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas, sustabdytos pramogos, o darbas ir švietimas perorientuotas veiklai nuotoliniu būdu. „Karantino paskelbimas, be abejo, gerokai prisidėjo prie COVID-19 epidemijos suvaldymo Lietuvoje ir užkirto kelią nevaldomam viruso plitimui visuomenėje, todėl Lietuvoje, palyginus su kitomis šalimis, fiksuotas mažesnis sergamumas ir mažiau netekčių, susijusių su COVID-19. Karantinas suteikė galimybę sutelkti visus pajėgumus, priemones ir persitvarkyti visuomenės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Nepaprastai svarbus buvo ir visuomenės susitelkimas, supratimas ir pagrindinių apsisaugojimo priemonių ir keliamų reikalavimų laikymasis“, – karantino privalumus vardija PSO atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.

Pavasarį, kai žiniasklaida nesustabdomai pildėsi žiniomis apie koronavirusą, Lietuva galėjo džiaugtis pakankamai gera padėtimi šalyje. Pasak Ingridos, tai lėmė veiksnių visuma: Lietuvoje buvo gana anksti sureaguota į pirmuosius pranešimus apie COVID-19 infekcijos plitimą Kinijoje, o vėliau ir už jos ribų; visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo mobilizuotos atvejams nustatyti, kontaktams išaiškinti ir stebėti; visuomenė buvo nuosekliai ir aktyviai informuojama; anksti pradėtos patikros ir informacijos platinimas Tarptautiniame Vilniaus oro uoste; pasiaukojantis medikų darbas; aktyvus ne sveikatos priežiūros institucijų, tokių kaip policija, pasienio tarnyba, kariuomenė, visuomenė ir kt., įsitraukimas; tarpžinybinis palaikymas Vyriausybės lygmeniu ir kt.

Pandemijos nuovargis – papildomas iššūkis

Pandemijos nuovargis – tai natūrali ir tikėtina reakcija į užsitęsusį ir neišspręstą neigiamą reiškinį. 27 Europos šalyse atliktos gyventojų apklausos rodo, kad iki 60 proc. gyventojų nesijaučia motyvuoti laikytis priemonių, kurios apsaugotų juos pačius ir aplinkinius nuo viruso.

I. Zurlytė akcentuoja, kad empatija ir bendruomenių įtraukimas yra labai svarbūs dalykai. „Rasti efektyvius būdus, kaip įveikti šį nuovargį ir paskatinti visuomenės budrumą, yra vis didėjantis iššūkis, su kuriuo susiduria valdžios institucijos ir sveikatos priežiūros įstaigos šios ilgalaikės visuomenės sveikatos krizės akivaizdoje. Ypač svarbu stebėti visuomenės nuomonę, rinkti duomenis, atlikti tyrimus ir, remiantis atliktų tyrimų rezultatais, įsitraukti į dialogą su visuomene ir tokiu būdu kartu ieškoti sprendimų, kaip įgalinti žmones išlaikyti elgesį, kuris leistų apsisaugoti ir apsaugoti kitus nuo COVID-19 viruso plitimo“, – kaip stengiamasi susidoroti su pandemijos nuovargio reiškiniu, pasakoja PSO atstovė.

Pandemija nepraeis savaime

Skaičiuojama, jog iš viso pasaulyje yra užregistruota 40 milijonų užsikrėtimų SARS–CoV–2 virusu, o Lietuvoje – šiek tiek daugiau nei 7 tūkstančiai.

Pastarųjų savaičių duomenimis, bendras atvejų skaičius 100 000 gyventojų Lietuvoje yra 644,27, o mirčių milijonui gyventojų – 65. Palyginti: Estijoje atvejų skaičius yra 386,25/100 000 gyventojų, Latvijoje – 342,7/100 000 gyventojų, Lenkijoje – 1096,53/100 000 gyventojų, o mirčių atitinkamai: 55, 42 ir 161 milijonui gyventojų (lapkričio 4 d. duomenimis).

Mokslininkai prognozuoja, kad jei nebus imamasi tam tikrų ribojimų, 2021 metų pradžioje dienos mirtingumas nuo COVID-19 gali būti 4–5 kartus didesnis nei balandžio mėnesį, virusui tik įsibėgėjus.

„Šiandien jau daugiau žinome apie COVID-19 ir apie tai, kaip suvaldyti infekcijos plitimą. Tai yra žingsnis po žingsnio griežtinamos proporcingos, tikslingos ir apribotos erdvėje ir laike priemonės. Gali prireikti ir karantino, bet tai būtų paskutinė priemonė, jei kitos nepakankamai suveiktų, ir galimai šis karantinas būtų kitoks nei pavasarį“, – teigia I. Zurlytė.

Pandemija nepraeis savaime, bet mes galime pakeisti jos eigą, todėl pašnekovė ragina laikytis atstumo, vengti didelių susibūrimų, laikytis rankų higienos, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, nuolat vėdinti patalpas ir dėvėti nosį ir burną dengiančias veido kaukes.

pagalba-sau.jpg

logotipas-sp.jpg

Užs. Nr. 91322

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt