Taip seniai bebuvo – prabundi ir ieškai žinių, skaičiuoji, kiek dienų broliai ukrainiečiai atsilaikė. Iš paskutinių skaitytų tekstų apie Ukrainą, ukrainiečius ir mus labiausiai įsiminė poeto Gintaro Grajausko pamąstymai: „Labai nelengva suvokti, kad mūsų visų su mūsų vaikais ir anūkais likimas dabar sprendžiasi ne čia, Lietuvoje, o Ukrainoje. Ir ten kažkokie žmonės, niekada gyvenime tavo nesutikti, nepažįstami ir ne giminės, aukoja savo gyvenimus ne tik už savo žemę, bet ir už mus. O dar sunkiau – kai tai suvoki ir su tuo tenka gyventi.“