Karas Ukrainoje. JAV: Rusija priverstinai išvežė iš Ukrainos dešimtis tūkstančių žmonių (nuolat atnaujinama)

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo nuotr.

Reporteris AgnėŠaltinis: Etaplius.lt

---

216577

Kremlius sako, kad bus „priverstas imtis atsakomųjų veiksmų“, jei Suomija įstos į NATO. Atsiranda du mūšio laukai: rusai bando užimti Luhansko ir Donecko regionus,  ukrainiečiai bando juos sulaikyti ir atremti. Ukrainiečiai toliau stabdo Rusijos puolimą per Doneco upę. Rusijos kariai kovo mėnesį nušovė du neginkluotus civilius Kyjivo pakraštyje – stebėjimo kameros užfiksavo karo nusikaltimą.

Apie praėjusios paros karo Ukrainoje įvykius skaityti galite čia.

15.32

JK įvedė sankcijas žmonėms iš V. Putino aplinkos, įskaitant jo meilužę

Jungtinė Karalystė penktadienį paskelbė sankcijas 12-ai asmenų iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, kurie kaltinami korupciniu būdu įgyto turto slėpimu mainais į įtakingus valstybinius postus.

Tarp šių asmenų yra buvusi Rusijos prezidento žmona Liudmila Očeretnaja ir buvusi gimnastikos olimpinė čempionė Alina Kabajeva, kuri, pasak britų vyriausybės, „palaiko artimus asmeninius santykius su V. Putinu“.

„Iškeliame į viešumą ir imamės priemonių prieš šešėlinį tinklą, užtikrinantį Putinui prabangų gyvenimą, ir veržiame kilpą jo artimai aplinkai“, – išplatintame pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras). 

„Kol Ukraina nugalės, taikysime sankcijas visiems, kurie prisideda prie Putino agresijos“, – pridūrė ji.  

15.00

Charkovo srityje susprogdinti trys tiltai, reikalingi Ukrainos pajėgų kontrpuolimui, praneša CNN.

Pasak CNN, tiltų sunaikinimas gali gerokai apsunkinti Ukrainos kariuomenę, kertančią Severskio Doneco upę. Tai tiltai šalia Rubežnėjos, Stary Saltovo ir Pečenegų gyvenviečių.

 

14.39

Kyjivas prašo G-7 konfiskuoti Rusijos turtą ir panaudoti jį Ukrainai atstatyti

Ukrainiečių užsienio reikalų ministras penktadienį  paragino Didįjį septynetą (G-7) konfiskuoti jų jurisdikcijoje esantį Rusijos turtą ir panaudoti jį Maskvos agresijos nuniokotos Ukrainos atkūrimui.

„Šiandien prašau G-7 šalių priimti įstatymus ir nustatyti visas procedūras, reikalingas konfiskuoti Rusijos valstybės aktyvams ir perduoti juos Ukrainai, kad šie pinigai būtų panaudoti mūsų šaliai atstatyti“, – diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba sakė atvykęs į Vokietijoje surengtą turtingųjų šalių klubo susitikimą.

14.12

Kyjivas: ES sankcijos be Rusijos naftos embargo reikštų bloko vienybės praradimą

Ukraina penktadienį perspėjo, jog jeigu į tolesnį Europos Sąjungos sankcijų Rusijai paketa nebus įtrauktas rusiškos naftos embargas, tai reikštų blok vienybės pabaigą „kritiniu momentu“.

„Jei šis sankcijų paketas bus priimtas be naftos embargo, manau, kad [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas galės švęsti, nes tai bus pirmas atvejis, kai Europos Sąjungos vienybė bus sutrikdyta dėl vienos šalies – Vengrijos – pozicijos“, – perspėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Rusiškos naftos embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinosi dalis Bendrijos narių, ypač Vengrija, kurios ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos, bet galiausiai iš nepritariančiųjų šiai priemonei liko vienintelis Budapeštas.

13.58

Luhansko srityje Ukrainos desantininkai numušė rusų sraigtasparnį Mi-28 „Night Hunter“.

„Kartais medžiotojas gali virsti grobiu kaip rusų malūnsparnis“, – sakė kariškiai.

 

13.30

Filmuota medžiaga iš pirmojo Rusijos kariuomenės teismo proceso.

Primename, kad Vadimas Šišimarinas kaltinamas neginkluoto ukrainiečio civilio nužudymu. Karo nusikaltėliui gresia kalėjimas iki gyvos galvos.

12.50

ES pažadėjo papildomą 500 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) penktadienį per Didžiojo septyneto (G-7) susitikimą Vokietijos šiaurėje pažadėjo papildomą 500 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai.

Su šiais papildomais pinigais bendra ES karinė pagalba Ukrainai padidės iki 2 mlrd. eurų, sakė J. Borrellis.

„Receptas aiškus – daugiau to paties“, – sakė jis ir paragino sąjungininkes išlaikyti „spaudimą Rusijai“.

12.15

Ukrainos kariuomenė: Rusija gali suintensyvinti „Azovstal“ gamyklos bombardavimą

Rusija toliau rengia artilerijos ir antskrydžius Mariupolyje, rodo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atnaujinta informacija.

Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į Ukrainos karių dalinių blokavimą netoli „Azovstal“ plieno gamyklos. Tai paskutinė uostamiesčio teritorija, kurios nekontroliuoja Rusija.

Kariuomenės atstovas Oleksandras Štupunas sakė, kad rusai mėgina „visiškai kontroliuoti miestą ir slopinti Ukrainos gynėjų pasipriešinimą“.

Spėjama, kad Rusija suintensyvins plieno gamyklos apšauydmą iš jo evakavus civilius.

11.50

Amerikietiški šarvuočiai M113 jau atkeliavo į frontą, jais jau važinėja Ukrainos kariai, praneša UNIAN.

11.41

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo 226 ukrainiečių vaikai, 420 buvo sužeisti.

Daugiausia aukų tarp vaikų yra iš Donecko srities, praneša Ukrainos generalinė prokuratūra.

11.25

Šiandien Kijeve vyks Rusijos karo nusikaltėlio Vadimo Šišimarino teismas. Jis kaltinamas nušovęs beginklį civilį vyrą Sumų regione.

Šišimarinas apkaltintas straipsniu „Karo įstatymų ir papročių pažeidimas“. Jam gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos.Vadimas Šišimarinas yra pirmasis Rusijos kariškis, stojantis prieš Ukrainos teismą, praneša NEXTA.

11.05

Charkivo srityje per antrskrydį rusai apšaudė laukuose dirbusį traktorių

Rusijos pajėgų lėktuvas paleido raketą į traktorių, kuris dirbo žemę laukuose. Sunkiai sužeistas 26 metų traktoriaus vairuotojas, jis buvo nuvežtas į ligoninę. 

Įvykio vietoje dirba policijos tyrėjų komanda, teisėsaugos pareigūnai atidžiai fiksuoja visas Rusijos kariuomenės įvykdyto nusikaltimo aplinkybes.

10.37

J. Borrellis: ES suteiks Ukrainai dar 500 milijonų eurų karinės paramos

Es diplomatijos vadovas Josepas Borrellis šį rytą pareiškė, kad Europos Sąjunga suteiks Ukrainai dar 500 milijonų eurų vertės karinę paramą ir kad jis yra įsitikinęs, jog artimiausiomis dienomis gali būti pasiektas susitarimas dėl Rusijos naftos embargo.

10.11

JK ragina siųsti daugiau ginklų Ukrainai, toliau spausti V. Putiną

Jungtinė Karalystė paragino sąjungininkes toliau ginkluoti Ukrainą ir griežtinti sankcijas Rusijai, Didžiojo septyneto (G-7) šalims penktadienį surengus derybas Vokietijos šiaurėje.

„Šiuo metu labai svarbu toliau spausti Vladimirą Putiną tiekiant daugiau ginklų Ukrainai, plečiant sankcijas“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras), atvykusį į antros dienos derybas su kolegomis iš kitų G-7 šalių.

„G-7 vienybė šios krizės metu yra gyvybiškai svarbi“, – sakė ji.

9.49

V. Zelenskis: Rusijos strateginis pralaimėjimas akivaizdus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija patyrė strateginį pralaimėjimą Ukrainoje, o tai „jau akivaizdu visiems pasaulyje“.

„Rusijai tiesiog trūksta drąsos tai pripažinti“, – sakė V. Zelenskis kreipimesi.

V. Zelenskis taip pat pavadino Rusijos pajėgas „bailiais“, kurie „bando nuslėpti tiesą apie raketų, oro ir artilerijos smūgius“.

Kalbėdamas Tarptautinės slaugytojų dienos proga, V. Zelenskis padėkojo slaugytojams ir paramedikams už išgelbėtas Ukrainos karių gyvybes.

Rusijos pajėgos nuo karo pradžios sunaikino 570 sveikatos priežiūros įstaigų.

9.33

Baltijos šalys, Lenkija ragina ES institucijas telkti išminuotojų misiją Ukrainoje

Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas koordinuoti paramos teikimą Ukrainos išminavimo darbams bei finansuoti juos ES lėšomis.

Kaip penktadienį pranešė Lietuvos Vidaus reikalų ministerija, ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotu bendru Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrų laišku Europos Komisija raginama koordinuoti paramos teikimą Ukrainos teritorijos išminavimo darbams bei prašoma įvertinti šios veiklos finansavimo ES lėšomis galimybes.

Viena iš siūlomų galimybių – pasinaudoti ATLAS tinklu, kurį sudaro visų 27 ES valstybių narių policijos taktinių padalinių atstovai.

Laiškas adresuotas Europos Komisijai ir ES Tarybai pirmininkaujančiai Prancūzijai, taip pat būsimai pirmininkaujančiai šaliai – Čekijai. Jame raginama „kuo greičiau įsitraukti į Ukrainos žmonių gyvybių gelbėjimo procesą“ ir koordinuoti išminavimo ekspertų telkimą darbui karo niokojamoje šalyje.

9.17

Luhansko srities administracijos vadovas pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas Rusijos okupantai Luhansko srityje 31 kartą apšaudė gyvenamuosius pastatus.

8.43

Ekspertai: Rusijos karių kovinė galia rytuose tebėra maža ir gali dar labiau sumažėti

Ukrainos kontrpuolimas aplink šiaurės rytinį Charkivo miestą „pradeda atrodyti labai panašus į kontrpuolimą, kuris galiausiai išstūmė Rusijos karius iš Kyjivas ir Vakarų Ukrainos“, sakoma Karo studijų instituto naujausiame konflikto vertinime.

Tai „verčia Rusijos vadovybę priimti sunkius sprendimus“, be kita ko, verčiant Rusijos dalinius sutelkti savo bombardavimus į Ukrainos karių puolimą, o ne į miestą, tęsė JAV įsikūręs analitinis centras.

Tuo tarpu Rusijos pajėgos galimai atsisako apsupti Ukrainos karius palei Iziummo–Slovjansko–Debalcevės liniją Rytų Ukrainoje, kad būtų galima apsupti Severodonecko ir Lisičansko miestus Luhanske.

Tačiau „neaišku, ar Rusijos pajėgos gali apsupti miestus, nekalbant apie Severodonecko ir Lisičansko užgrobimą, net jei sutelks savo pastangas į šį gerokai sumažintą tikslą“, nurodė institutas.

Pranešimai apie rusų dalinių demoralizaciją ir atsisakymą kovoti rodo, kad Rusijos karių kovinė galia rytuose tebėra maža ir gali dar labiau sumažėti.

Tačiau ekspertų grupė taip pat pažymėjo, kad Rusijos pajėgos nuo gegužės 12 dienos galimai kontroliuoja beveik visą Rubižnės miestą ir tikriausiai užėmė Vaivodivkos miestą į šiaurę nuo Severodonecko.

Tikėtina, kad artimiausiomis dienomis rusai pradės sausumos puolimą Severodonecke ar jo apylinkėse. 

Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas Gyvatės saloje Juodojoje jūroje, siekdamos blokuoti Ukrainos jūrų susisiekimą netoli svarbaus Odesos uostamiesčio.

8.15

Mariupolio gynėjai ir toliau atakuoja priešą iš pozicijų, kurias jie anksčiau užėmė „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

7.47

JT: Ukrainą paliko daugiau kaip 6 mln. pabėgėlių

Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą, šią šalį paliko daugiau kaip šeši milijonai pabėgėlių, ketvirtadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra.

Gegužės 11 dienos duomenimis, iš viso Ukrainą paliko 6 029 705 žmonės. Agentūros specialioje interneto svetainėje skelbiama, kad daugelis jų prieš tęsdami kelionę išvyko į kaimynines šalis, o daugiausia jų – į Lenkiją.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Tarptautinės migracijos organizacijos atlikto tyrimo duomenimis, dar 8 mln. žmonių buvo perkelti šalies viduje.

7.35

Chersono srityje, Velyka Oleksandrivkos kaime sunaikintas Rusijos šaudmenų sandėlis.

7.23

Ukraina skelbia išvedusi iš rikiuotės dar vieną rusų laivą

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad šalies pajėgos išvedė iš rikiuotės dar vieną rusų laivą Juodojoje jūroje.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius vėlai ketvirtadienį pranešė, kad buvo smogta logistikos laivui „Vsevolod Bobrov“, bandžiusiam nugabenti priešlėktuvinę sistemą į Gyvačių salą. Pareigūno teigimu, laivas smarkiai apgadintas, bet tikriausiai nenuskendęs.

Odesos srities karinės administracijos atstovas sakė, kad laivas po smūgio užsidegė. Rusija šios informacijos nepatvirtino, taip pat nėra pranešimų apie nukentėjusius žmones.

Britų Gynybos ministerija šią savaitę paskelbė, kad Ukraina taikosi į rusų oro gynybos infrastruktūrą ir tiekimo laivus Gyvačių saloje, bandydama sutrukdyti Maskvai plėsti savo kontrolę Juodosios jūros pakrantėse.

Praėjusį mėnesį Ukrainos kariuomenė nuskandino Rusijos Juodosios jūros laivyno flagmaną kreiserį „Moskva“. Kovo mėnesį kariškiai sunaikino desantinį laivą „Saratov“.

7.16

Rusijos diplomatas: invazija vyksta pagal tvarkaraštį, bet ne taip greitai, kaip kai kurie šalies gyventojai norėtų

Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje sakė, kad Maskvos invazija į Ukrainą vyksta, bet nevyksta tokiu greičiu, kokio nori kai kurie šalies žmonės.

Pavadinęs invaziją „specialiąją karine operacija“, ambasadorius Vladimiras Čižovas televizijai „Sky News“ sakė, kad Rusija jau būtų galėjusi įveikti Ukrainą, jei būtų norėjusi.

„Invazija vyksta tam tikru greičiu, turint omenyje įvairius padėties Ukrainoje aspektus, įskaitant būtinybę apsaugoti karius – Rusijos karius ir Donecko bei Luhansko liaudies respublikų sąjungininkus – taip pat civilius gyventojus“, – sakė V. Čižovas.

Pasak jo, jei Rusijos kariuomenė būtų sekusi JAV ir kitų Vakarų šalių pavyzdžiu, Rusija Ukrainą būtų užėmusi kelis kartus, tačiau tai nėra pagrindinis ketinimas. 

„Tiesą sakant, turėčiau pakartoti, kad Rusija neketino užimti teritorijos Ukrainoje“, – nurodė V. Čižovas.

6.58

JAV: Rusija priverstinai išvežė iš Ukrainos dešimtis tūkstančių žmonių

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį apkaltino Rusiją, kad ji prievarta perkėlė į savo kontroliuojamą teritoriją dešimtis tūkstančių ukrainiečių, dažnai atskiriamų dėl pasipriešinimo invazijai.

Šios pastabos patvirtina Ukrainos vyriausybės teiginius, kad beveik 1,2 mln. žmonių buvo ištremti į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją. Kyjivas pasmerkė vadinamąsias „filtravimo stovyklas“, kuriose Maskva apklausia sulaikytus asmenis.

JAV ambasadorius prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris) sakė, kad liudininkų parodymai patvirtina „žiaurius tardymus“ stovyklose.

„Šie brutalūs veiksmai ir priverstinis perkėlimas vyksta dabar, kai mes kalbamės, ir šie veiksmai prilygsta karo nusikaltimams“, – ESBO Vienoje sakė M. Carpenteris.

„Negalime leisti, kad šis blogis liktų, – pridūrė jis.

„Jungtinių Valstijų vertinimu, Rusijos pajėgos į šias „filtravimo stovyklas“ perkėlė ne mažiau kaip kelis tūkstančius ukrainiečių ir dar ne mažiau kaip dešimtis tūkstančių evakavo į Rusiją arba Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kartais nepranešdamos evakuojamiems asmenims apie galutinį kelionės tikslą“, – kalbėjo jis.

M. Carpenteris sakė, kad vien iš Mariupolio – strategiškai svarbaus miesto, kuris buvo paverstas griuvėsiais per Rusijos vykdomą karą, – buvo išvežti tūkstančiai žmonių.

JAV ambasadorius prie ESBO, cituodamas vieno liudininko pasakojimą, teigė, kad, anot išgyvenusio asmens, „visi bijojo būti nuvežti į Donecką“, kontroliuojamą prorusiškų separatistų.

Jei asmuo apkaltinamas tuo, kad yra „Ukrainos nacis“ – tai yra mėgstamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino epitetas, – jis išvežamas į Donecką „tolesniam tyrimui arba nužudymui“, citavo M. Carpenteris išgyvenusįjį.

Pentagonas pirmadienį taip pat teigė pastebėjęs ženklų, kad ukrainiečiai prievarta vežami į Rusiją, tačiau jų skaičiaus nenurodė.

Balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.

Tačiau vėliau šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 000 vaikų, neseniai sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.