REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Karas Ukrainoje2022 m. Balandžio 7 d. 20:12

Vokietijos žvalgyba turi perimtų Rusijos karių pokalbių apie Bučos žudynes

Kazlų Rūda

Buča. V. Zelenskio feisbuko nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt


212020

Vokietijos žvalgybos tarnybos perėmė Rusijos karių radijo pokalbius apie civilių gyventojų žudynes Ukrainos Bučos mieste, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“.

Tokie įrašai būtų dar vienas įrodymas, siejantis Maskvos karius su šiomis žudynėmis.

Panašu, kad dalis gautos garso medžiagos yra susijusi su negyvais žmonėmis, rastais palei pagrindinę Bučos gatvę, nurodė žurnalas, remdamasis Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND informacija, pateikta per uždarą posėdį parlamente.

Pasak „Der Spiegel“, viename iš perimtų įrašų karys pasakoja, kaip jis ir jo būrio draugai nušovė dviračiu važiavusį žmogų.

Bučoje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai tarp 20 lavonų, rastų medžiais apsodintoje gatvėje po Rusijos pajėgų pasitraukimo, matė tris kūnus, įstrigusius tarp dviračių.

Tačiau Kremlius neigia kaltinimus masinėmis žudynėmis, teigdamas, kad vaizdai iš Bučos yra suklastoti arba kad žmonės žuvo, kuomet rusų kariuomenė jau buvo išvesta.

„Der Spiegel“ duomenimis, BND perimti garso įrašai taip pat liudija apie samdinių grupės „Wagner“ vaidmenį vykdant žiaurumus.

Be to, žudynės, „Der Spiegel“ teigimu, nebuvo atsitiktiniai veiksmai.

Atvirkščiai, Rusijos kariai apie žudynes kalbėjo „tarsi paprasčiausiai aptardami savo kasdienį gyvenimą“, pareiškė žurnalas.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad praėjusį mėnesį darytos palydovinės nuotraukos yra svarus įrodymas, paneigiantis Rusijos pareiškimus, esą Maskva nesusijusi su žiaurumais.

Berlyno turimi vaizdai apima laikotarpį nuo kovo 10 iki 18 dienos ir „leidžia daryti išvadą, kad aukos, kurių vaizdus visi matėme, gulėjo ten bent nuo kovo 10-osios“, pareiškė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefenas Heberstreitas).

„Remiantis patikimais įrodymais, Rusijos kovinės ir saugumo pajėgos šioje teritorijoje buvo dislokuotos nuo kovo 7 iki 30 dienos“, – sakė jis.

Paklaustas, ar palydovinės nuotraukos, su kuriomis susipažino Vokietijos pareigūnai, buvo gautos iš sąjungininkų ar žiniasklaidos šaltinių, S. Hebestreitas atsakė: „Tai mūsų išvados, bet, kaip žinote, mes nekomentuojame žvalgybos duomenų kilmės ar jų vertinimo.“

Ketvirtadienį Didžiojo septyneto (G-7) šalys paragino sustabdyti Rusijos narystę Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje dėl „šlykščių veiksmų ir žiaurumų“ Ukrainoje.

JT Generalinė Asamblėja vėliau balsavimu pritarė tokiam žingsniui.

BNS



REDAKCIJA REKOMENDUOJA