Karas Ukrainoje: J. Bidenas lankosi Lenkijoje, Rusija kalba apie mažinamas karines ambicijas

Serhijaus Haidai nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

---

210343

Išaušo 30-oji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. Naktį į Dnipro karinį dalinį buvo paleistos raketos, apie aukas informacija tikslinama. Vis dėlto, rusų puolimas gerokai stringa, o iš įsiučio okupantai toliau apšaudo gyvenamuosius rajonus, visuomeninius objektus.

Svarbiausi praėjusios paros įvykiai Ukrainoje: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-ukrainieciai-sekmingai-kontratakuoja-netoli-kijevo-rusija-tesia-atakas-is-dangaus

21.40

Daugėja informacijos apie masines kapavietes Mariupolyje

Jungtinės Tautos gauna „vis daugiau informacijos“, patvirtinančios masinių kapų buvimą apgultame Ukrainos Mariupolio mieste, vieną tokį kapą patvirtina ir palydovinė informacija, sakė JT Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos vadovė Matilda Bogner. 

„Skaičiuojame, kad viename iš tų masinių kapų yra apie 200 žmonių“, – sakė ji penktadienį spaudos konferencijoje.

Černobylio AE nebevyksta darbuotojų rotacija

Dabartinis personalas, atvykęs į gamyklą kovo 20–21 d., pakeitė darbuotojus, kurie ten buvo nuo tada, kai Rusijos pajėgos perėmė šios vietos kontrolę vasario 24 d., pranešė TATENA.

20.10

Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos oro pajėgų vadavietės teritoriją

Rusijos raketos pataikė į oro pajėgų vadavietės teritoriją Vinycios mieste centrinėje Ukrainoje, penktadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai, pridūrę, kad dar nežinoma, ar yra nukentėjusiųjų.

19.50

Rusija sustabdė sausumos judėjimą Kijevo link ir perėjo į gynybines pozicijas

Pasak aukšto JAV gynybos pareigūno, Rusijos pajėgos aplink Ukrainos sostinę Kijevą dabar yra gynybinėse pozicijose ir nustojo „domėtis judėjimu“ sostinės link.

JAV apskaičiavo, kad Ukrainos pajėgos vis dar laikosi ir priduria, kad yra požymių, jog Ukrainos pajėgos stumia rusus ir aplink šiaurinį Černigovo miestą.

 

17.30

Vengrijos premjeras atmeta Zelenskio kreipimąsi dėl ginklų ir sankcijų

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimąsi dėl ginklų ir griežtesnių sankcijų Rusijai, sakydamas, kad tai „prieštarautų Vengrijos interesams“.

Orbanas atmetė Zelenskio prašymą Europos Vadovų Taryboje, „nes jie prieštarauja Vengrijos interesams“, sakoma Vengrijos vyriausybės atstovo Zoltano Kovačo pranešime.

16.55

Naujienų agentūra „Ria Novosti“ praneša, kad Rusijos gynybos ministerija tik antrą kartą pateikė atnaujintą informaciją apie karo aukas, teigdama, kad 1 351 karys žuvo ir 3 825 buvo sužeisti.

Ukrainos kariniai šaltiniai anksčiau apskaičiavo, kad žuvo net 15 000 Rusijos karių, nors tarp jų gali būti ir sužeistųjų. JAV žvalgyba teigia, kad žuvo pusė šio skaičiaus.

15.25

J. Bidenas atvyko į netoli Ukrainos sienos esantį Lenkijos miestą

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) penktadienį atvyko į pietrytinį Lenkijos Žešuvo miestą, apie 100 km nutolusį nuo sienos su Ukraina.

J. Bidenas susitiks su regione dislokuotais JAV kariais ir nevyriausybinių organizacijų, padedančių nuo Rusijos invazijos bėgantiems Ukrainos pabėgėliams, atstovais.

15.10

Baltieji rūmai: JAV „neturi jokių ketinimų“ panaudoti cheminius ginklus

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) penktadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos jokiomis aplinkybėmis neketina panaudoti cheminių ginklų, net jei Rusija juos panaudotų Ukrainoje.

„Jei Rusija panaudos cheminį ginklą, teks sumokėti didelę kainą. Ir aš nieko daugiau nesakysiu, išskyrus tai, kad Jungtinės Valstijos neturi jokių ketinimų panaudoti cheminius ginklus, jokiomis aplinkybėmis“, – sakė jis žurnalistams prezidentiniame lėktuve „Air Force One“.

 

14.47

Černihivo srityje Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudaužė Rusijos šarvuočių koloną.

 

14.09

Kyjivo regione naftos saugyklos apšaudymo pasekmės, praneša naujienų agentūra „Nexta“.

14.04

Zaporižės srities policija fiksuoja civilių namų apšaudymo pasekmes. Pirminiais duomenimis, nuo artilerijos apšaudymo ir oro antskrydžių buvo sugriauti ir apgadinti Orichovo miesto gyventojų privatūs namai ir kitos gyvenamosios patalpos.

Informacija apie nukentėjusius piliečius tikslinama, praneša Ukrainos naujienų kanalas „Telegram“ platformoje.

13.52

Rusija neigia pažeidusi tarptautinės teisės normas panaudodama baltojo fosforo bombas

Rusija penktadienį pareiškė, kad „niekada“ nepažeidė tarptautinių įstatymų, Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apkaltinus Maskvą panaudojus baltojo fosforo bombas prieš šalies civilius gyventojus.

„Rusija niekada nepažeidė tarptautinių konvencijų“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nukreipdamas bet kokius papildomus klausimus Gynybos ministerijai.

Ketvirtadienį V. Zelenskis apkaltino Rusiją panaudojus baltojo fosforo bombas prieš civilius Ukrainos gyventojus.

Vaizdo ryšiu kreipdamasis į Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Briuselyje dalyvius, V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas turi informacijos, jog Rusijos kariai „panaudojo fosforo bombas prieš taikius žmones Ukrainoje“.

Kyjivas pirmą kartą apkaltino Rusiją naudojant fosforo bombas prieš civilius gyventojus praėjus dviem savaitėms po to, kai Vladimiras Putinas vasario 24 dieną įsakė savo pajėgoms pulti kaimyninę Ukrainą.    

Tarptautinė teisė draudžia naudoti baltojo fosforo sviedinius tankiai apgyvendintose civilinėse teritorijose, tačiau leidžia juos naudoti atvirose erdvėse kaip priedangą kariams.

13.40

Kremlius: Rusijos pašalinimas iš G-20 nebūtų „mirtinas“

Kremlius penktadienį pareiškė, kad Rusijos pašalinimas iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių grupės, kurio dėl invazijos Ukrainoje siekia JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), nebūtų „mirtinas“ dalykas.

„Kalbant apie G-20 formatą, jis yra svarbus“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau esant dabartinei situacijai, kai dauguma šio formato dalyvių kariauja ekonominį karą su mumis, nieko mirtina neįvyks“, – pabrėžė jis.

13.20

Mariupolio merija: per Rusijos smūgį teatrui galėjo žūti 300 žmonių

Ukrainos pareigūnai strateginę reikšmę turinčiame Mariupolio uostamiestyje penktadienį sakė, kad per Rusijos smūgį miesto teatrui galėjo žūti 300 žmonių.

Rusijos pajėgos praėjusios savaitės trečiadienį subombardavo Mariupolio dramos teatro pastatą, kur slėpėsi šimtai civilių. 

„Liudininkai pateikia informacijos, kad po rusų lėktuvo smūgių Mariupolio dramos teatre žuvo maždaug 300 žmonių“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė miesto merija.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę sakė, kad atakos metu teatre slėpėsi šimtai žmonių, daugiausia moterų ir vaikų.

Mariupolio merija penktadienį nurodė, kad teatras buvo sugriautas per „cinišką ataką“, ir teigė rusus žinojus, kad teatro pastate slepiasi civiliai.

Pasak V. Zelenskio, rusų pajėgų apgultame ir įnirtingai apšaudomame Mariupolyje be maisto, vandens ir elektros yra įstrigę beveik 100 tūkst. žmonių.

Rusijos pietinės Čečėnijos respublikos lyderis Ramzanas Kadyrovas savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad jo regiono pajėgos užėmė Mariupolio meriją ir iškėlė Rusijos vėliavą.

11.47

Kyjivas sako naudojantis DI ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusams identifikuoti

Ukraina šią savaitę paskelbė naudojanti dirbtinį intelektą (DI) ir socialinę žiniasklaidą žuvusiems rusų kariams identifikuoti, kad paneigtų Maskvos tvirtinimus, esą jos invazija yra riboto masto karinė operacija.

„Šiandien naudodamiesi dirbtiniu intelektu ieškome socialiniuose tinkluose rusų karių paskyrų – remdamiesi jų lavonų nuotraukomis – kad praneštume apie jų žūtį draugams ir giminaičiams“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos vicepremjeras Mychailo Fedorovas.

Jis taip pat sakė, kad šia iniciatyva siekiama „išsklaidyti „specialiosios karinės operacijos“, kurioje „nedalyvauja jokie šauktiniai“ ir „niekas nemiršta“, mitą“.

Rusija savo invaziją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir tik daugiau nei savaitė po jos pradžios pripažino, kad joje dalyvauja šauktinių.

„Kuriame automatinių skambučių į Rusiją sistemą, kad pasakytume tiesą apie rusų žudikus mūsų namuose. Mes visi pasikeitėme. Pradėjome daryti dalykus, kurių prieš mėnesį net negalėjome įsivaizduoti“, – parašė M. Fedorovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau sakė, kad Maskva nesiųs šauktinių ar rezervininkų kovoti Ukrainoje, ir teigė, kad „specialiojoje karinėje operacijoje“ dalyvauja tik „profesionalūs kariai“.

11.44

Kyjivo srityje Ukrainos kovotojai iš okupantų išlaisvino Lukjanovkos kaimą. Apie tai praneša Ukrainos naujienų agentūra „Unian“.

11.20

Vengrija atmeta V. Zelenskio prašymą padėti ginklais

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas penktadienį atmetė emocingą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą tiekti Ukrainą ginklus ir paremti sankcijas Rusijos energijos sektoriui.

Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo įraše V. Orbanas sakė, kad V. Zelenskio prašymai „prieštarauja Vengrijos interesams“. Pasak jo, sankcijos Rusijos energijos sektoriui „reikštų, kad Vengrijos ekonomika sulėtės, o tada labai greitai sustos“.

V. Zelenskis ketvirtadienį kreipėsi į Europos Sąjungos lyderių susitikimą Briuselyje ir konkrečiai į V. Orbaną, daugelio laikomą artimiausiu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku Bendrijoje.

„Klausykite, Viktorai, ar žinote, kas vyksta Mariupolyje? – kalbėjo V. Zelenskis. – Noriu kalbėti atvirai: turėtumėte apsispręsti, už ką jūs.“

Vengrija vienintelė iš šalia Ukrainos esančių ES šalių atsisako tiekti kaimynei ginklus ir neleidžia siųsti ginklų per savo teritoriją.

Penktadienį V. Orbanas sakė, kad 85 proc. Vengrijai reikalingų gamtinių dujų ir daugiau kaip 60 proc. naftos importuojama iš Rusijos.

Blokavus Rusijos energijos eksportą vengrai būtų priversti „mokėti šio karo kainą“, pridūrė jis.

10:49

Per naktį okupantai Charkivą apšaudė 54 kartus, Ukrainos pajėgų Charkive vadas Olegas Synegubovas.

Kovo 25-osios naktį Charkive rusai apšaudė oro uosto terminalą ir prekybos centrą. Šeši žmonės žuvo ir daugiau nei 17 buvo sužeista.

Dieną rusai net ieškojo humanitarinės pagalbos punktų. Naktį apšaudytas oro uosto terminalas, o ryte – prekybos centras „Metro“.

Be to, prie Iziumo vyko mūšiai. Ukrainos kariai ten numušė 2 priešo lėktuvus.

10:31

Eurojustas padės TBT vykdyti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje

Europos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo agentūra ketvirtadienį paskelbė, kad paskirs tyrimo grupę rinkti įrodymų dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje. 

Apie tai paskelbta po ES šalių teisingumo ministrų susitikimo, kuriame aptartas Hagoje įsikūrusio Eurojusto vaidmuo.  

Ministrai nusprendė pasitelkti Eurojustą rinkti įrodymų, Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui (TBT) atliekant tyrimą, pradėtą po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną. 

„Keletas ES valstybių narių pradėjo nacionalinius tyrimus, o padedant Eurojustui netrukus bus sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti“, – sakė agentūros vadovas Ladislavas Hamranas. 

„Mūsų užduotis – koordinuoti baudžiamųjų bylų tyrimus Europos Sąjungoje ir už jos ribų ir užtikrinti, kad visi veiktume išvien“, – pridūrė L. Hamranas išplatintame pareiškime.

Pasak jo, Eurojustas bus tarpininkas tarp ES valstybių narių atliekamų tyrimų ir TBT atliekamo nepriklausomo ir nešališko tyrimo.

Hagoje įsikūrusio TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas (Karimas Chanas) kovo 3 dieną pradėjo „aktyvų tyrimą“ dėl galimų karo nusikaltimų Ukrainoje, jo biurui sulaukus daugiau nei 40 šalių, pasirašiusių Romos statutą – tarptautinę sutartį, kuria buvo įsteigtas šis tribunolas, paramos.

„Turime pagrindo manyti, kad Ukrainoje buvo įvykdyti nusikaltimai“, – sakė Prancūzijos teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis). 

„Mums reikia, kad būtų įvykdytas teisingumas. Pirmasis žingsnis – įrodymų rinkimas, ir Eurojustas atliks lemiamą vaidmenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.

10:13

Rusija penktadienį paskelbė sunaikinusi didžiausią išlikusią Ukrainos kariuomenės degalų bazę, smogusi jai iš laivų paleidžiamomis sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“.

„Kovo 24-osios vakarą tiksliai nutaikomomis jūrinio bazavimo sparnuotosiomis raketomis „Kalibr“ buvo smogta degalų bazei Kalynivkos gyvenvietėje netoli Kyjivo“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

10:08

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį įsipareigojo įkurti specialų patikos fondą, kad padėtų su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai patenkinti būtiniausias valstybės reikmes.

Tai numatyta ES viršūnių susitikimo išvadų 8-ajame punkte. 

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o pasibaigus Rusijos puolimui – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – rašoma viršūnių susitikimo išvadose. 

„Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba sutaria įkurti Ukrainos solidarumo patikos fondą ir kviečia jame dalyvauti tarptautinius partnerius bei ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus“, – rašoma pareiškime. 

ES taip pat „ragina [Europos] Komisiją toliau teikti techninę pagalbą Ukrainai įgyvendinant būtinas reformas“.

Be to, Europos Vadovų Taryba paragino tinkamu metu organizuoti tarptautinę konferenciją surinkti lėšų Ukrainos solidarumo patikos fondui.   

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmą kartą užsiminė apie patikos fondą praėjusį penktadienį per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pasak Ch. Michelio, tokia institucija „padėtų teikti pagrindines paslaugas ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius“, taip pat „suteiktų likvidumo ilgalaikei paramai valdžios institucijoms ir ilgainiui taptų atstatymo pagrindu“.

Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimais, žala šalies infrastruktūrai, padaryta nuo vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, jau siekia 62–119 mlrd. JAV dolerių (56–102 mlrd. eurų); gyventojų nuostoliai, žala socialinės ir medicinos infrastruktūros objektams – iki 10 mlrd. JAV dolerių (9,1 mlrd. eurų).     

Finansų ministras Serhijus Marčenka sakė, kad karo kaina sieks nuo trečdalio iki pusės šalies bendrojo vidaus produkto.  

Tiesioginiai nuostoliai šiais metais sudarys apie 62 mlrd. JAV dolerių, o būsimos išlaidos šalies teritorijos išminavimui viršys 1 trln. JAV dolerių (907 mln. eurų).  

Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad dėl Rusijos invazijos Ukrainos bendrasis vidaus produktas 2022-aisiais sunyks dešimtadaliu, o infliacija išaugs iki beveik 20 procentų.

09:57

Rusijos žurnalistų sąjunga kaltina platformą „YouTube“ turinio cenzūra

Rusijos žurnalistų sąjunga ketvirtadienį apkaltino platformą „YouTube“ cenzūruojant rusų žiniasklaidos turinį ir paragino imtis prieš ją baudžiamųjų priemonių, augant nerimui, kad ši JAV bendrovė gali tapti viena iš daugelio uždraustų Rusijoje.

„Šališkas moderavimas ir atvira skaitmeninių platformų cenzūra turi sulaukti pasekmių, numatytų Rusijos įstatymuose“, –  Rusijos žurnalistų sąjungos vadovą Vladimirą Solovjevą citavo naujienų agentūra „Interfax“.

„Raginame Rusijos valdžios pareigūnus reaguoti į tokią situaciją ir imtis atitinkamų priemonių prieš „Google“ ir jos vaizdo įrašų platformą „YouTube“, – nurodė jis.

Pasak V. Solovjevo, Rusijos žurnalistų sąjunga pateiks atitinkamą prašymą Rusijos prokurorams, Užsienio reikalų ministerijai ir žiniasklaidos priežiūros tarnybai „Roskomnadzor“.

Savo ruožtu didžiausias Rusijos žiniasklaidos holdingas – valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ dukterinė įmonė „Gazprom-Media“ – ketvirtadienį sukritikavo „YouTube“ platformą dėl dviejų jos kanalų – TNT ir NTV – pašalinimo iš platformos.

09:30

Ukraina priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą Rusijos kolaborantams

Ukrainos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už įkalinimo iki 12 metų bausmes asmenims, padedantiems į šalį prieš mėnesį įsiveržusioms Rusijos pajėgoms.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados nariai didžiule persvara pritarė 10–12 metų įkalinimo bausmėms už „tyčinę veiklą siekiant padėti valstybei agresorei“, sakoma parlamento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Baustina veikla apima paramą priešui, jo sprendimų įgyvendinimą, lėšų ar turto rinkimą ar perdavimą priešui ir jo pajėgoms, kitokį kolaboravimą.

Nuteistiesiems būtų skiriamos ne tik įkalinimo bausmės – jiems būtų uždrausta laikotarpiui iki 15 metų dirbti vyriausybinius darbus, jų turtas gali būti konfiskuotas.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį paskelbė, kad pareigūnai atlieka tyrimą dėl dviejų Naujosios Kachovkos pietiniame Chersono regione gyventojų, įtariamų padėjus Rusijos kariuomenei suformuoti okupacinę vyriausybę.

09:11

Suomija siųs antrą ginkluotės siuntą Ukrainai

Suomija išsiųs Ukrainai dar vieną ginkluotės siuntą, ketvirtadienį pranešė šalies ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin), praėjus trims savaitėms po to, kai ši Šiaurės valstybė atsisakė savo ilgalaikės politikos netiekti ginklų į konfliktų zonas.

Siuntoje numatyta „pagalba ginklais Ukrainai“,  žurnalistams sakė S. Marin Briuselyje, ES valstybių vadovams susitikus aptarti tolesnių sankcijų Rusijai.

„Neatskleidžiame detalių, norėdami užtikrinti, kad siunta saugiai pasiektų Ukrainą“, – sakė premjerė. – Turime būti pasirengę remti Ukrainą tol, kol tęsis šis karas.“

Praėjus keturioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Suomija sulaužė savo seniai galiojusį principą netiekti ginkluotės į karo zonas ir paskelbė, kad į Kyjivą atsiųs prieštankinių ginklų, automatinių šautuvų ir šaudmenų.

Po Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į NATO ir ES, prašant padidinti karinę pagalbą, apie naujų ginkluotės partijų siuntimą šią savaitę jau pranešė keletas šalių, tarp jų Švedija, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. 

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė nerimą Suomijoje, ilgiau nei 100 metų priklausiusioje Rusijos imperijai. Per pastarąjį šimtmetį suomiai kariavo du karus su Maskva ir turi 1 340 km sausumos sieną su Rusija.

Šaltojo karo metais Kremlius privertė Suomiją nebendradarbiauti su Vakarų gynybos aljansu. Nors 1995 metais įstojo į Europos Sąjungą, šalis neprisijungė prie NATO, didele dalimi dėl to, kad baiminosi Maskvos atsakomųjų veiksmų.

Tačiau Rusijos invazija į Ukrainą  pakeitė Suomijos piliečių ir politikų požiūrį į šalies narystę NATO. Pirmą kartą narystę Aljanse palaiko daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų, rodo virtinė naujausių visuomenės apklausų.

08:57

Šveicarija įšaldė jau beveik 6 mlrd. eurų vertės Rusijos turto

Šveicarijos valdžios institucijos įšaldė apytikriai 5,75 mlrd. Šveicarijos frankų (5,62 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto, kuriam pritaikytos tarptautinės sankcijos dėl invazijos į Ukrainą, pranešė šios Alpių valstybės Ekonomikos ministerijos aukšto rango atstovas.

Šveicarijos valstybės ekonomikos reikalų sekretoriato (SECO) pareigūnas, prižiūrintis sankcijų taikymą, Erwinas Bollingeris (Ervinas Bolingeris) sakė, jog šalyje įšaldyto sankcionuoto Rusijos turto vertė skelbiama pirmąkart, o jį sudaro lėšos ir turtas, pavyzdžiui, nekilnojamas turtas turistiniuose Šveicarijos regionuose.

Jis pabrėžė, jog šios lėšos bei turtas įšaldyti, bet nekonfiskuoti ir lieka atitinkamo asmens nuosavybe, nes Šveicarijoje nėra teisinio pagrindo konfiskavimui tokiais atvejais.

E. Bollingeris pridūrė, kad paminėta suma gali didėti.

Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) praėjusią savaitę skelbė paskaičiavusi, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Alpių valstybė, kuri yra labai populiari tarp turtingų rusų, vasario 28-ąją, nepaisydama savo tradicinio neutralumo, prisijungė prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai.

08:52

Ukrainos gelbėtojai dirba Charkivo srityje. Likviduojamos rusų puolimo pasekmės.

08:50

Kijevo srities Fastivo rajono Kalynivkos kaime naftos bazėje kilo gaisras dėl priešo apšaudymo.

Dėl apšaudymo šaudmenys pataikė į Kalynivko naftos sandėlį ir vėliau kilo gaisras.

Kovo 25 d. 6 val. ryto naftos bazės rezervuarų parko pylimo vietoje degė naftos likučiai. Gaisro plitimo už naftos bazės ribų nėra.

Kaip pranešė „Ukrinform“, Jungtinėms pajėgoms priklausantys SES daliniai surengė 41 kelionę, kad likviduotų karo veiksmų pasekmes, ir užgesino 23 gaisrus, kilusius dėl Rusijos karių apšaudymo per pastarąją parą.

08:37

Nuo karo pradžios Ukrainoje dėl Rusijos atakų žuvo 135 vaikai, daugiau nei 184 vaikai buvo sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos Generalinės prokuratūros spaudos tarnyba.

08:16

Rubižnėje kovo 25-osios naktį du žmonės žuvo dėl Rusijos kariuomenės apšaudymo. Apie tai feisbuke paskelbė Luhansko srities valstybės administracijos vadovas Serhiy Haidai, praneša „Ukrinform“.

„Okupantai atakavo visą naktį. Du žuvę pasieniečiai. Dėl nuolatinių apšaudymų gelbėtojai negalėjo užgesinti dėl apšaudymų kilusių gaisrų“, – rašė jis.

07:49

Ukrainos policijos generolas Viačeslavas Abroskinas pasisiūlė tapti Rusijos karių įkaitu, mainais į vaikų evakuaciją iš apsiausto Mariupolio.

07:43

Kremlius neigia gandus dėl „pradingusio“ gynybos ministro

Kremlius ketvirtadienį sakė, kad beveik dvi savaites viešumoje nematytas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra pernelyg užsiėmęs, todėl ir nesirodo.

S. Šoigu, artimas prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kaip pranešama, praėjusį kartą viešumoje pasirodė kovo 11 dieną, nors atlieka vieną svarbiausių vaidmenų per Rusijos karą Ukrainoje. 

Kai kuriuose Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigta, kad jis gali turėti sveikatos problemų.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas stengėsi paneigti tokias kalbas ir žurnalistams sakė: „Gynybos ministras šiuo metu turi daug kuo rūpintis. Vyksta specialioji karinė operacija.“

„Dabar ne laikas dirbti su žiniasklaida“, – pridūrė jis.

Kremlius ketvirtadienį pranešė, kad S. Šoigu informavo prezidentą Vladimirą Putiną apie naujausius įvykius Ukrainoje.

Vėliau ketvirtadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie S. Šoigu pokalbį telefonu su Armėnijos gynybos ministru Surenu Papikianu.

Abu ministrai „aptarė dabartinę situaciją regione ir sritis, kur rusų taikdarių pajėgos Kalnų Karabache vykdo savo užduotis“, nurodė ministerija.

Dėl Kalnų Karabacho regiono buvusios sovietinės respublikos Azerbaidžanas ir Armėnija ginčijasi ir kovoja nuo 10-ojo dešimtmečio pradžios karo, kai šios teritorijos kontrolę perėmė armėnų separatistai.

66 metų S. Šoigu paprastai reguliariai pasirodo per valstybinę televiziją. Jis ne kartą buvo nufilmuotas išvykose į Sibiro gamtą su V. Putinu.

Rusijos pareigūnų dingimas iš viešumos dažnai išprovokuoja gandus apie ligą, nes valdžia nenoriai skelbia tokią informaciją, net jei ji tikra.

Kelis kartus buvo pasklidę gandų ir dėl V. Putino, kai jis savaitei ar daugiau dingdavo iš viešumos.

„Mums būtų nuobodu, jei nebūtų gandų“, – pasakė jis 2015 metais, vėl pasirodęs viešumoje po 10 dienų nežinios.

07:21

Ukraina: Maskva jėga veža civilius į Rusiją

Ukraina ketvirtadienį apkaltino Maskvą jėga išvežus šimtus tūkstančių civilių iš sugriautų Ukrainos miestų į Rusiją, kur kai kurie gali būti naudojami kaip „įkaitai“, siekiant spausti Kyjivą pasiduoti.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova nurodė, kad maždaug 402 tūkst. žmonių, skaitant 84 tūkst. vaikų, buvo išvežti prieš jų valią.

Kremlius nurodė beveik tokį patį skaičių žmonių, kurie neva savo noru buvo perkelti į Rusiją. Ukrainos prorusiškų separatistų kontroliuojamuose rajonuose dauguma gyventojų yra rusakalbiai, pasisakantys už artimus ryšius su Maskva.

07:13

Ukraina patikslino informaciją apie smūgį Berdiansko uostui

Ukrainos kariškiai anksti penktadienį patikslino, kad per smūgį Rusijos užimto pietrytinio Berdiansko miesto uoste buvo sunaikintas didysis jūrų desanto laivas „Saratov“ ir kad du kiti laivai buvo apgadinti.

Anksčiau buvo skelbta, kad per ketvirtadienį ryte surengtą smūgį šiame Azovo jūros uostamiestyje buvo sunaikintas „Tapir“ klasės didysis desanto laivas „Orsk“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo „Facebook“ pranešime sakoma, kad Berdiansko uoste smūgio metu buvo apgadinti „Ropucha“ klasės didieji desanto laivai „Cezar Kunikov“ ir „Novočerkassk“. 

Berdianskas yra kontroliuojamas Rusijos pajėgų nuo vasario 27 dienos.

Šis uostamiestis yra už maždaug 80 km į vakarus nuo strateginę reikšmę turinčio Mariupolio. Pastarąjį rusų pajėgos yra apsupusios ir ypač įnirtingai apšaudo.

Tūkstančiai civilių pabėgo iš Mariupolio evakuacijos koridoriais, bet maždaug 100 tūkst. žmonių ten yra įstrigę be maisto, vandens ir elektros.

Kyjivas sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Mariupolyje jau žuvo per 2,5 tūkst. žmonių.

Lygiai prieš mėnesį įsiveržusios Rusijos pajėgos Ukrainos pietuose pasistūmėjo, bet kontroliuoja tik Chersoną, kur gyvena maždaug 200 tūkst. žmonių.

07:11

Rusijos kariškiai ketvirtadienio vakarą atakavo vieną iš karinių dalinių Dnipro pakraštyje.

Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Dniepropetrovsko srityje duomenimis, apie 22.38 val. buvo paleisti du raketų smūgiai.

Dėl raketų smūgių dalinio pastatai buvo gerokai apgriauti. Informacija apie žuvusius ir sužeistuosius tikslinama.

Raketos sukėlė du gaisrus. Kol kas nepranešama, kokiomis raketomis smogė okupantai.

07:01

Luhansko srityje rusų įsibrovėliai per dieną apšaudė dvi bažnyčias.

„Ukrinform“ duomenimis, apie tai feisbuke paskelbė Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidai.

„Jiems nerūpi Dievas. Rusai per vieną dieną apšaudė dvi bažnyčias. Severodonetske dėl apšaudymo buvo apgadinta Dievo Motinos ikonos „Visų liūdinčiųjų džiaugsmo“ bažnyčia. Bažnyčia buvo šalia ligoninės, tad tiksliai nežinoma, kur okupantai taikėsi – į sužeistuosius ir gydytojus ar į Dievą? Ir ligoninė, ir šventykla yra „kariniai objektai“. Ne žmonės“, – rašė regiono vadovas.