Putino karas Ukrainoje tęsiasi: pranešama apie galingą sprogimą Charkive (nuolat pildoma)

Mariupolis. Soc. tinklų nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

---

210047

28-ąją Rusijos invazijos prieš Ukrainą dieną – sudėtingiausia situacija vis dar išlieka Mariupolyje. Ukrainos vyriausybė pranešė, kad Rusijos pajėgos pasisavino 11 tuščių autobusų, kurie važiavo į Mariupolį evakuoti miesto gyventojų.

Apie svarbiausius praėjusios paros karo įvykius Ukrainoje skaitykite: https://www.etaplius.lt/karas-ukrainoje-cernobylio-zonoje-uzfiksuoti-septyni-gaisro-zidiniai

22:55

Pentagonas nurodė, kad Jungtinės Valstijos kol kas nemato ženklų, kad Baltarusija ruošiasi prisijungti prie Rusijos invazijos į Ukrainą, praneša NEXTA.

22:45

Rusija paima į nelaisvę apie 100 ukrainiečių, tarp jų jūreiviai iš Serpentino

Vyksta derybos dėl mainų.

Anot jos, Rusijos Federacija pareiškė norą atsiimti savo Juodojoje jūroje skęstančius jūreivius, kuriuos išgelbėjo Ukrainos pusė. 

„Čia yra jūreiviai (iš Gyvatės salos – UNIAN), beje, išgelbėjome 11 jūreivių ir esame pasiruošę juos atiduoti, kam jie reikalingi, jei tik jie atiduoda mūsų žmones“, – kalbėjo ministras.

22:30

Černigove įsibrovėliai apšaudydami apgadino amoniako vamzdyną: gresia nuotėkis

„Rusų okupantai apšaudė vieną iš miesto maisto įmonių. 18.50 val., sviediniui atsitrenkus į įmonės mašinų skyrių, buvo apgadintas magistralinis amoniako vamzdynas, vienas konteineris apgadintas skeveldrų. 20.10 val. Valstybinės pagalbos tarnybos padaliniai apžiūrėjo cisternas ir vožtuvus“, – pranešė Černigovo srities karinės administracijos pirmininkas Viačeslavas Chausas.

Chauso teigimu, dabar amoniako garų koncentracija yra normos ribose.

22:20

NEXTA praneša apie galingą sprogimą Charkive

21:45

Ukrainos kariuomenė pašalino sabotažo ir įsibrovėlių žvalgybos grupę

„Viename iš Ukrainos regionų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro desanto pajėgų 80-osios atskiros oro desantininkų brigados daliniai sėkmingai sunaikino priešo sabotažo ir žvalgybos grupę“, – rašoma Ukrainos Krašto apsaugos ministerijos spaudos tarnybos pranešime.

Pastebima, kad Rusijos diversantai naudojo įvairių rūšių civilinį transportą tolesniam sabotažui ir provokacijoms Ukrainos užnugario miestuose ir kaimuose.

21:30

Kijeve per apšaudymą žuvo „Insider“ žurnalistė Oksana Baulina

Trečiadienį, kovo 23 d., leidinys šią žinią pranešė savo svetainėje.

„Ji nufilmavo sunaikinimą po to, kai Rusijos kariai apšaudė sostinės Podolskio rajoną ir pateko į naują raketų apšaudymą. Kartu su ja žuvo dar vienas civilis, du ją lydėję žmonės buvo sužeisti ir paguldyti į ligoninę“, – sakoma pranešime.

21:00

Charkove buvo sugriauta beveik 1000 gyvenamųjų pastatų

Charkove, antrame pagal dydį Ukrainos mieste, buvo sugriauta apie 1000 gyvenamųjų pastatų, trečiadienį pranešė meras Ihoris Terehovas.

Miestas, kuris laikomas pagrindiniu Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsiveržusių pajėgų taikiniu ir ištisas savaites trukusį stiprų puolimą, yra vos už 30 kilometrų (apie 18 mylių) nuo Rusijos sienos. 

Terehovas atskleidė padarytos žalos mastą, pranešdamas apie 1143 Rusijos gaisro sunaikinti pastatus, iš kurių 998 buvo gyvenamieji.

20:45

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Mykolaivo srityje numušė sparnuotąją užpuolikų raketą

Tai socialiniuose tinkluose pranešė Nikolajevo karinės administracijos vadovas Vitalijus Kimas.

„Dar vienas. Ačiū Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – rašė jis.

20:10

Netoli Nikolajevo drąsus 78 metų senelis Molotovo kokteiliu padegė priešo „Gradą“.

Tai socialiniuose tinkluose pranešė Baštankos meras Aleksandras Beregovojus.

Anot jo, vietinis 78 metų gyventojas kreipėsi į teritorinę gynybą, tačiau dėl vyresnio amžiaus nebuvo priimtas. Kai Baštankoje prasidėjo mūšis su įsibrovėliais, senelis negalėjo sėdėti be darbo ir kiek galėdamas dalyvavo savo miesto gynyboje.

 

19:20

Vėl apšaudytas Mykolakjivo zoologijos sodas

Į zoologijos sodą pataikė raketa.

 

18:45

Kyjivo meras: Ukrainos kariai atstumia Rusijos pajėgas Kyjivo apylinkėse

Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose Kyjivą supančiose gyvenvietėse, trečiadienį pareiškė miesto meras Vitalijus Klyčko, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, užuot atidavus sostinę.

Pasak V. Klyčko, šiauriniame ir rytiniame miesto priemiesčiuose vyksta mūšiai ir kad „nedidelį Makarivo miestą ir beveik visą Irpinę jau kontroliuoja Ukrainos kariai“.

Irpinė ribojasi su Kyjivo vakariniu pakraščiu, o Makarivas yra dar maždaug už 50 km į vakarus nuo jos.

Šiauriau sostinės esančiame Liutiže buvo apsikeičiama smarkia artilerijos ugnimi, kaip ir Irpinėje, kur užfrontėje buvo stebima aktyvi karinė veikla, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Viena Ukrainos naujienų agentūra pranešė apie galimą Rusijos kariuomenės apsuptį Irpinėje, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose į vakarus nuo Kyjivo.

V. Klyčko pareiškė neturįs išsamesnės informacijos apie besitęsiančias ukrainiečių kontrpuolimo operacijas.

Vasario 24 dieną į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos greitai pasiekė Kyjivo apylinkes, tačiau jų mėginimai apsupti miestą ir į jį įžengti lig šiol buvo nesėkmingi.

„Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė,.. nes šis miestas yra šalies širdis“, – sakė buvęs bokso čempionas V. Klyčko per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dniepro upę.

Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti kiekvieną Kyjivo pastatą.

„Verčiau mirsime, nei atsiklaupsime prieš rusus ar pasiduosime okupantams“, – kalbėjo meras.

„Esame pasirengę kovoti už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį“, – pridūrė jis.

Trečiadienio rytą buvo apšaudytas Kyjivo šiaurės vakaruose esantis gyvenamasis rajonas, kur buvo apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės.

Sostinės valdžios duomenimis, nuo invazijos pradžios mieste žuvo 73 civiliai gyventojai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.

Ukrainos sostinėje nuo pirmadienio vakaro iki trečiadienio ryto galiojo komendanto valanda. Anot V. Klyčko, ši priemonė būtina, nes iš kariuomenės gauta informacijos apie galimus išpuolius.

Meras nurodė, jog nuo karo pradžios buvo suimta dešimtys diversantų.

18:15

Rusų apsuptas Mariupolio meras paliko miestą: pasirodė detalės

Rusijos teroristų apsupto Mariupolio meras Vadimas Boičenka yra už miesto. Mariupolio vadovas nuolat palaiko ryšius su valdžia ir kariuomene, kad išgelbėtų civilius.

Tai pareiškė Donecko srities valstybinės administracijos pirmininkas Pavelas Kirilenko, praneša Mariupolio miesto tarybos spaudos tarnyba.

„Mariupolyje nėra susisiekimo, todėl Boičenka turėjo būti kitoje vietoje. Mes su juo palaikome ryšį, toliau dirbame kurdami žaliąjį koridorių žmonių išvežimui. Šis darbas yra neįtikėtinai sunkus, ir jis yra atliekamas. visapusiškai bendraudamas su Zaporožės kolegomis ir miesto vadovu Vadimu Boičenka“, – sakė M. Kirilenko.

18:00

Rusai apšaudė 58 greitosios pagalbos automobilius ir nužudė 6 gydytojus

Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė 58 greitosios medicinos pagalbos automobilius ir nužudė 6 Ukrainos medikus. Tai socialiniuose tinkluose pranešė Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Lyaško.

„Karas pakeitė viską: planus, prioritetus, nuomones. Niekada nemaniau, kad gausime neperšaunamas liemenes medicinos darbuotojams. Bet dėl ​​teroristų iš Rusijos veiksmų, kurie jau apšaudė 58 greitosios medicinos pagalbos automobilius ir nužudė 6 mūsų kolegos, esame priversti tai daryti“, – sakė jis.

Ministras pridūrė, kad šiandien pirmoji neperšaunamų liemenių partija perduota greitosios medicinos pagalbos darbuotojams.

17:40

Okupantai nori įsikurti Zaporožės atominės elektrinės socialiniuose objektuose

„Okupantai rasistai planuoja įsikurti Zaporožės atominės elektrinės socialiniuose objektuose. 4 džipų kolonos atvažiuoja į miesto viešbučius ir bando ten įkurdinti savo orkus“, – rašoma „Energoatom“ spaudos tarnybos pranešime.

17:35

Ukrainos ginkluotosios pajėgos užėmė vieną galingiausių elektroninio karo stočių Rusijoje „Krasukha-4“

„Krasukha-4“ gali aptikti ir blokuoti įvairius radarus iki 300 kilometrų atstumu, o šis trofėjus gali tapti aukso kasykla žvalgybai. praneša UNIAN.

Taip pat „Krasukha-4“ gali sudominti Vakarų žvalgybos agentūras.

Yra žinoma, kad Ukrainos kovotojai užėmė vadavietę už Kijevo ribų. 

17:30

Irpene įsibrovėliai toliau apšaudo gyvenamuosius rajonus

Irpene tęsiasi nuolatiniai priešo artilerijos apšaudymai gyvenamuosiuose rajonuose. Tai pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Kijevo srities vyriausiojo direktorato vadovas Andrijus Nebytovas.

Pasak jo, nemaža dalis privačių namų ir daugiaaukščių pastatų yra apgadinta arba sunaikinta. Dėl karo veiksmų Irpino policijos skyriaus pastatas buvo sustabdytas.

17:10

V. Zelenskis ragina Prancūzijos įmones palikti Rusiją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, trečiadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, paragino šalies bendroves, įskaitant automobilių gamintoją „Renault“, prekybos centrų grupę „Auchan“ ir statybinių ir buities apyvokos prekių mažmenininkę „Leroy Merlin“, palikti Rusiją.

„Prancūzijos kompanijos turi pasitraukti iš Rusijos rinkos“, – sakė V. Zelenskis per 15 minučių trukmės virtualų kreipimąsi, pasirodęs su jo skiriamuoju ženklu jau tapusiais chaki spalvos marškinėliais.

„Renault“, „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir kitos įmonės turi liautis rėmusios Rusijos karo mašiną“, – pridūrė prezidentas.

Prancūzijos įstatymų leidėjai tris kartus plojo Ukrainai ir jos ambasadoriui Prancūzijoje prieš V. Zelenskio, kuris ankstesnėmis savaitėmis kreipėsi į įvairių Vakarų šalių parlamentus, siekdamas užsitikrinti paramą savo šaliai, kalbą.

Prisimindamas konkrečiai Prancūzijos nacionalinę traumą, kaip jis yra daręs ir kitų šalių parlamentuose, Ukrainos vadovas sakė, kad tokių nuniokotų miestų kaip Mariupolis vaizdai „primena Verdeno griuvėsius Pirmojo pasaulinio karo nuotraukose, kurias visi yra matę“.

„Rusijos kariuomenė neskiria taikinių. Ji naikina gyvenamuosius rajonus, ligonines, mokyklas, universitetus, – kalbėjo Ukrainos lyderis. – Ji neatsižvelgia į karo nusikaltimų sąvokas.“

Skirtingai nuo kitų kalbų parlamentuose, kai V. Zelenskis prašė ginklų, trečiadienį jo pagrindinis taikinys, regis, buvo Prancūzijos bendrovės, kurios ir toliau vykdo veiklą Rusijoje, taip pat žmonės, kurie „kiša galvas į smėlį ir bando rasti pinigų Rusijoje“.

Iš dalies valstybei priklausanti „Renault“ praėjusį mėnesį prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą sustabdė gamybą netoli Maskvos esančiose gamyklose, bet vėliau, kaip pranešama, ją atnaujino.

Stambūs Prancūzijos tinklai, tokie kaip „Auchan“, „Leroy Merlin“ ir sporto ir laisvalaikio prekių tinklas „Decathlon“, neprisijungė prie kitų didelių Vakarų prekių ženklų, sustabdžiusių veiklą Rusijoje, pradedant „McDonalds“ ir baigiant „Coca-Cola“.

Prancūzijos energijos milžinė „TotalEnergies“ pranešė, kad ji ir toliau pirks rusiškas dujas, tačiau iki šių metų pabaigos liausis pirkus rusišką naftą ir naftos produktus.

„Žinau, kaip pakeisti šią naftą ir dyzeliną“, tačiau „nežinau, kaip tai padaryti su dujomis“, trečiadienį RTL radijui sakė „TotalEnergies“ generalinis direktorius Patrickas Pouyanne (Patrikas Pujanė).

16:37

Baltarusija išsiunčia daugumą Ukrainos diplomatų

Rusijos sąjungininkė Baltarusija trečiadienį pareiškė išsiunčianti daugumą šalyje dirbančių Ukrainos diplomatų, kaltindama Kyjivą „kišimusi“ į jos vidaus reikalus.

„Baltarusija nusprendė sumažinti Ukrainos diplomatų skaičių savo teritorijoje. Šia priemone siekiama sustabdyti kelių Ukrainos diplomatinių institucijų darbuotojų nediplomatinę veiklą“, – pažymėjo baltarusių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Anatolis Hlazas.

Minske toliau dirbs tik ukrainiečių ambasadorius ir dar keturi diplomatai. Šiuo metu ambasada turi daugiau nei 20 darbuotojų.

Baltarusija pranešė, kad taip pat uždarys Ukrainos konsulatą vakariniame Bresto mieste „dėl faktinio darbuotojų nebuvimo“.

Minskas atšaukė savo diplomatinį korpusą iš kaimyninės šalies, prasidėjus Rusijos įsiveržimui.

„Nuo 2020 metų Baltarusija matė daug nedraugiškų Ukrainos veiksmų, skirtų neatsakingai sugriauti tarpvalstybinius santykius su mūsų šalimi, verslo kontaktus ir ilgalaikius ryšius“, – pareiškė A. Hlazas.

„Tai pasiekė tokį lygį, kad Ukrainos valdžia pradėjo tiesiogiai ir netiesiogiai kištis į mūsų vidaus reikalus ir pristabdė mūsų valstybių tarpusavio ryšius. Nuo 2021 metų jie Baltarusiją vadina priešiška šalimi“, – pridūrė URM atstovas.

Nuo 1994 metų valdžioje esantis autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka leido Rusijos kariuomenei pasinaudoti Baltarusijos teritorija kaip placdarmu įsiveržimui į Ukrainą iš šiaurės.

Baltarusijoje pastarosiomis savaitėmis įvyko keli Maskvos ir Kyjivo delegacijų derybų dėl ugnies nutraukimo raundai.

16:33

Per Rusijos vykdomą invaziją Ukrainoje iš šalies pabėgo daugiau nei 3,6 mln. žmonių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, perspėdamos, kad užsitęsęs beveik mėnesį trunkantis karas sugriaus dar milijonų žmonių gyvenimus.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) informavo, kad iki trečiadienio iš Ukrainos jau pasitraukė 3 626 546 žmonės. Vien per praėjusią parą šalį paliko 69 301 žmogus.

Manoma, kad namus iki vasario 24 dienos ukrainiečių kontroliuotuose regionuose iš viso paliko daugiau nei 10 milijonų žmonių – daugiau nei ketvirtadalis jų gyventojų. Iš jų apie 6,48 mln. liko šalyje.

Pasak UNHCR, pabėgėlių krizė yra didžiausia Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

„Jei karas tęsis, milijonų žmonių gyvenimai apsivers aukštyn kojom“, – perspėjo JT Tarptautinė migracijos organizacija (TMO).

Apie 90 proc. pabėgėlių yra moterys ir vaikai, nes 18–60 metų amžiaus ukrainiečiai vyrai yra tinkami karinei tarnybai, todėl negali išvykti iš šalies.

Daugiau nei 1,5 mln. į užsienį pabėgusių ukrainiečių yra vaikai, skelbia JT vaikų agentūra UNICEF.

TMO duomenimis, iš Ukrainos taip pat pabėgo 186 tūkst. žmonių iš trečiųjų šalių.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose gyveno 37 mln. žmonių, neskaičiuojant tų, kurie gyveno Rusijos aneksuotame Kryme ir prorusiškuose rytiniuose separatistiniuose regionuose.

Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, kur traukėsi ukrainiečių pabėgėliai.

Lenkija

Šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol jau 2 144 244  – kirto Lenkijos sieną.

Beveik 200 000 žmonių pasinaudojo galimybe nemokamai traukiniais išvykti į užsienį, antradienį pranešė Lenkijos geležinkelių operatorius.

Daugelis žmonių, per sieną patenkančių pirmiausia į artimiausias vakarines kaimynes, toliau tęsia kelionę į kitas Europos atviros Šengeno erdvės šalis.

Remiantis lenkų pasieniečiais, nuo karo pradžios 274 tūkst. žmonių įvažiavo į Ukrainą iš Lenkijos.

Rumunija

UNHCR duomenimis, į kaimyninę Rumuniją įvažiavo 555 021 žmogus iš Ukrainos, įskaitant asmenis, kurie į Rumuniją atvyko per Moldovą ir toliau keliavo į kurią nors ES valstybę.

Manoma, kad toliau į kitas Europos Sąjungos šalis keliavo dauguma.

Moldova

Moldova yra arčiausiai Ukrainos didžiulio uostamiesčio Odesos.

Remiantis JT agentūra, į šią ES nepriklausančią ir vieną neturtingiausių Europoje valstybę per sieną atvyko 371 104 ukrainiečiai. 

„Moldovai tai yra per daug; skaičius beveik prilygsta 10 proc. šalies gyventojų. Mums reikia pagalbos“, – sakė UNHCR atstovas centrinei Europai Richardas Schillingas (Richardas Šilingas).

Siekiant sumažinti spūstis, organizuotos vilkstinės kasdien išvyksta iš Palankos perėjos į Rumuniją, o pirmenybė teikiama labiausiai pažeidžiamiems asmenims.

Vengrija

Pasak UNHCR, iš viso per Vengrijos sieną įvažiavo 324 397 ukrainiečių pabėgėliai.

Rusija 

Rusijoje prieglobstį rado 271 254 žmonės iš Ukrainos.

Be to, vasario 21–23 dienomis iš prorusiškų Donecko ir Luhansko regionų Rytų Ukrainoje į Rusiją atvyko 113 000 žmonių.

Slovakija

Į Slovakiją, iš kaimyninių valstybių turinčią trumpiausią sienos atkarpą su Ukraina, atvyko 256 838 pabėgėliai iš Ukrainos.

Baltarusija

Baltarusija sulaukė 4 938 pabėgėlių, nurodė UNHCR.

16:08

NATO teiks daugiau paramos Ukrainai dėl branduolinių ir cheminių grėsmių

NATO lyderiai ketina susitarti dėl papildomos paramos Ukrainai dėl cheminių ir branduolinių grėsmių, šaliai kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, trečiadienį pranešė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

„Tikiuosi, kad rytoj sąjungininkai susitars dėl papildomos paramos, įskaitant kibernetinio saugumo pagalbą, taip pat įrangą, skirtą padėti Ukrainai apsisaugoti nuo cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių grėsmių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį neeilinį NATO viršūnių susitikimą.

16:03

Ambasadorė: V. Putinas ketina dalyvauti G-20 forume

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja dalyvauti vėliau šiais metais Indonezijoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, trečiadienį pareiškė Maskvos ambasadorė, nesureikšmindama kalbų, kad Rusija gali būti pašalinta iš šios grupės dėl karo Ukrainoje.

Išvakarėse Jungtinės Valstijos nurodė, kad konsultuosis su sąjungininkais dėl Rusijos narystės tarptautiniuose forumuose, siekdamos padidinti spaudimą Kremliui dėl invazijos į Ukrainą, sukėlusios pabėgėlių krizę Europoje ir sukrėtusios pasaulio rinkas.

Rusijos ambasadorė Indonezijoje Liudmila Vorobjova pažymėjo, jog šių metų G-20 susitikimo šeimininkė Džakarta jau pakvietė V. Putiną į lapkritį Balyje vyksiantį viršūnių susitikimą.

„Tai priklausys nuo daugelio dalykų, įskaitant COVID-19 situaciją, kuri gerėja. Bet kol kas – taip, [V. Putinas] ketina atvykti“, – trečiadienį sakė ji žurnalistams.

L. Vorobjova pareiškė, kad Vakarų šalys bando pašalinti Rusiją iš pasaulinių organizacijų, įskaitant 20 didžiausių ekonomikų grupę, ir pavadino tokius mėginimus „neproporcinga“ reakcija.

Pasak ambasadorės, Maskva vertina Indonezijos „tvirtą poziciją“, Džakartai ne kartą pabrėžus, kad šis forumas skirtas ekonominėms, o ne politinėms problemoms spręsti.

Trečiadienį Kinija taip pat atmetė pranešimus, kad Rusija gali būti pašalinta, teigdama, jog ši šalis yra „svarbi G-20 narė“.

Pekinas suteikė tam tikrą diplomatinę apsaugą Rusijai, pastarajai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje ir ekonomiškai suvaržytai dėl Vakarų sankcijų.

„G-20 yra pagrindinis tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo forumas“, – žurnalistams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

„Rusija yra svarbi narė, ir jokia narė neturi teisės išmesti kitos šalies“, – pridūrė jis.

Indonezija, šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkaujanti G-20, pareiškė, kad lapkritį vyksiančiame forume daugiausia dėmesio skirs savo pirminiams tikslams – kitaip tariant, planuoja tiesiogiai neįtraukti į darbotvarkę Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Žinoma, Rusijos pašalinimas iš tokio forumo nepadės išspręsti šių ekonominių problemų. Priešingai, be Rusijos bus sunku“, – pareiškė L. Vorobjova.

„Labai tikimės, kad Indonezijos vyriausybė nepasiduos baisiam spaudimui, kurį Vakarai daro ne tik Indonezijai, bet ir daugeliui kitų pasaulio šalių“, – pridūrė diplomatė.

Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Salivanas (Džeikas Salivanas) antradienį pranešė, kad Vašingtonas konsultuosis su sąjungininkais dėl Rusijos narystės G-20.

„Manome, kad tarptautinėse institucijose ir tarptautinėje bendruomenėje negali tęstis status quo dėl Rusijos“, – kalbėjo jis per spaudos konferenciją.

Anksčiau, 2014 metais buvo neribotam laikui suspenduota Maskvos narystė mažesnėje Didžiojo aštuoneto (G-8) grupėje dėl Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos. Vėliau šis forumas, vienijantis pasaulio labiausiai išsivysčiusias ekonomikas, buvo pervadintas Didžiuoju septynetu (G-7).

15:48

Kai kurie Rusijos oligarchai svarsto galimybę fiziškai nušalinti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Tai pranešė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos direktoratas. Yra žinoma, kad du įtakingi Rusijos veikėjai Aleksandras Maškevičius ir Peteris Avenas susitiko Maskvoje. Susitikimo tema – sankcijos Rusijai ir konkretiems verslininkams dėl V. Putino pradėto karo.

Rusijos stambaus verslo atstovai dabar ieško būdų, kaip paveikti diktatorių ar jo vidinį ratą. Tačiau užduotį apsunkina tai, kad Putinas yra griežtai izoliuotas ir praktiškai nieko neprisileidžia. Pirmiausia oligarchų, kuriuos jis laiko „nepatikimais“. Tačiau, anot Ukrainos žvalgybos, stambus Rusijos verslas yra pasirengęs radikaliausiems žingsniams. Kai kurie oligarchai netgi svarsto galimybę mokėti už fizinį Putino pašalinimą.

Nuo pat Rusijos invazijos pradžios civilizuotos šalys įvedė ir toliau taiko griežtas ekonomines sankcijas šaliai agresorei. Visų pirma, apribojimai susiję su valiutos apyvarta šalyje, skoliniais įsipareigojimais, sankcijomis Rusijos bankams. Taigi rublio kursas per beveik dvi karo savaites drastiškai krito. Be to, pasauliniai gamintojai ir prekės ženklai pradėjo masiškai palikti Rusijos rinką.

15:16

V. Zelenskis ketvirtadienį kreipsis į Švedijos parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį, praėjus mėnesiui nuo Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę pradžios, kreipsis į Švedijos parlamentą, trečiadienį pranešė Riksdago pirmininkas.

V. Zelenskis pastarosiomis savaitėmis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į virtinės Vakarų valstybių parlamentarus, siekdamas sutelkti paramą jo šaliai Rusijos agresijos akivaizdoje.

Ukrainos prezidento kreipimasis į Švedijos įstatymų leidėjus numatytas 10 val. 55 min. vietos (11 val. 55 min. Lietuvos) laiku, nurodė Riksdagas.

„Man didelė garbė, kad Ukrainos prezidentas nori kreiptis į parlamentą vykstant karui“, – sakė Riksdago pirmininkas Andreasas Norlenas.

Rusų pajėgoms vasario 24-ąją užpuolus Ukrainą, V. Zelenskis kovo 1 dieną kreipėsi į Europos Parlamentą. Vėliau jis pasakė kalbas JAV Kongresui, Jungtinės Karalystės, Kanados, Vokietijos ir dar kelių šalių parlamentams.

Trečiadienį popiet V. Zelenskis kreipsis į Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją, o ketvirtadienį taip pat yra pakviestas kalbėti per NATO viršūnių susitikimą.

Ukrainai siunčiamos prieštankinės raketos ir priešlėktuvinės raketos „Stinger“, naudojamos numušti žemai skrendančius orlaivius, tačiau V. Zelenskis prašo Vakarų galingesnės ginkluotės.

Švedija perdavė Ukrainai 5 tūkst. prieštankinių raketų leistuvų, pirmą kartą nuo 1939 metų sulaužydama savo doktriną nesiųsti ginklų į konfliktų zonas.

15:13

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį įspėjo, jog egzistuoja „reali grėsmė“, kad Rusija gali panaudoti cheminius ginklus Ukrainoje.

Prezidentas tai pareiškė išskrisdamas į Europą, kur dalyvaus virtinėje viršūnių susitikimų dėl karo Ukrainoje.

„Manau, grėsmė reali“, – prieš išvykdamas į Briuselį sakė J. Bidenas žurnalistams, paklaustas apie cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje tikimybę.

14:53

Maskva: Rusija nuo karo pradžios dukart apsikeitė belaisviais su Ukraina

Rusijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios praėjusį mėnesį jau įvyko du apsikeitimai belaisviais su Kyjivu.

„Rusijos gynybos ministerija kasdien organizuoja humanitarinius koridorius ir civilių evakuaciją iš gyvenamųjų rajonų“, – savo svetainėje paskelbė URM.

„Be to, tarp Rusijos ir Ukrainos įvyko du apsikeitimai belaisviais“, – pridūrė ministerija, bet nepateikė jokių datų ir skaičių.

Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova pirmadienį pranešė, kad devyni rusų belaisviai buvo iškeisti į Melitopolio – Ukrainos pietrytinio miesto, kurį užėmė Maskvos kariuomenė, – merą.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį atsisakė komentuoti šią temą.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk trečiadienį patvirtino apsikeitimo, susijusio su Melitopolio meru, faktą, tačiau paneigė, kad įvyko daugiau mainų.

„Jau buvo informacijos apie apsikeitimą dėl Melitopolio mero. Kitų mainų nebuvo“, – sakė ji.

14:39

Šiandien, kovo 23 d., Ukrainos oro gynyba Charkivo srityje numušė dar du Rusijos lėktuvus. Tai pranešė Rytų oro pajėgų vadavietė. Pažymima, kad pietryčių regionas Rusijos aviacijai „tampa antrąja Černobajevka“.

14:31

Ukraina ragina imtis sankcijų prieš Rusijos televizijų „propagandininkus“

Kyjivas trečiadienį paragino Vakarus išplėsti sankcijas Rusijos televizijos veikėjams, kaltindamas juos propagandos propagavimu ir raginimu smurtauti prieš Ukrainą.

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą Vakarų šalys įvedė sankcijų aukšto rango Rusijos pareigūnams, verslo vadovams ir tokioms asmenybėms kaip Rusijos valstybinio transliuotojo RT vadovė Margarita Simonjan.

„Rusijos televizijos propagandininkai yra blogiau net už rusų pilotus“, – socialiniame tinkle „Twittter“ trečiadienį parašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

„Pilotai bent rizikuoja būti numušti. Kalbančios galvos saugiai išsimiega, tada eina į eterį ir ragina rengti branduolinius smūgius arba įsiveržti į NATO nares. Sankcionuokite kiekvieną iš jų. Blokuokite visą nuodingą Rusijos propagandą ir ją įgalinančias priemones“, – paragino jis.

Europos Sąjunga uždraudė televizijos kanalo RT ir Kremliaus kontroliuojamo „Sputnik“ palydovines ir kabelines transliacijas, taip pat jų transliavimą per programėles ar internetu. 

Be to, Briuselis sustabdė šiems transliuotojams išduotas licencijas ES, įskaitant RT antrinių įmonių, transliuojančių anglų, vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbomis, licencijas.

Į sankcijų sąrašą pateko virtinė žiniasklaidos atstovų.

14:22

Ukraina: derybose su Rusija kyla „rimtų sunkumų“

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla „rimtų sunkumų“, Maskvai apkaltinus Jungtines Valstijas, kad šios trukdo pastangoms susitarti dėl taikos.

„Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Kiek anksčiau Maskva pareiškė, kad Kyjivas derybose „nuolat keičia savo poziciją“, ir sakė, kad Jungtinės Valstijos stengiasi „kuo ilgiau išlaikyti mus karinių veiksmų būsenos“.

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, Maskvos ir Kyjivo derybininkai surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos buvo tęsiamos nuotoliniu būdu; apie jokią pažangą kol kas nepaskelbta.

13:58

Mariupolio miestas šiandien atrodo šitaip. Neliko praktiškai nei vieno nei kiek neapgadinto pastato.

13:45

V. Zelenskis kritikuoja JT, ragina reformuoti organizaciją

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį kreipdamasis į Japonijos parlamentą sakė, kad Jungtinėms Tautoms nepavyko imtis veiksmų dėl karo jo šalyje ir kad organizacijai reikia reformų, be to, ragino didinti spaudimą Rusijai.

JT galimybes veikti riboja tai, kad Rusija yra nuolatinė Saugumo Tarybos narė, turi veto teisę ir iš esmės blokuoja pasmerkimą ar veiksmus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

„Nefunkcionavo nei Jungtinės Tautos, nei JT Saugumo Taryba. Reikia reformų“, – vaizdo ryšiu Japonijos įstatymų leidėjams sakė V. Zelenskis.

„Mums reikia įrankio, kad galėtume prevenciškai užtikrinti pasaulio saugumą. Esamos tarptautinės organizacijos neveikia dėl šio tikslo, todėl mums reikia sukurti naują prevencinį įrankį, iš tiesų galintį sustabdyti invazijas“, – pridūrė V. Zelenskis.

Japonija drauge su sąjungininkėmis Vakaruose įvedė griežtų sankcijų Rusijos finansų institucijoms ir pareigūnams, taip pat Maskvos sąjungininkei Baltarusijai.

Tokijas nuolat smerkia invaziją ir žvanginimą branduoliniais ginklais, o Ukrainai pasiūlė milijono dolerių vertės humanitarinės pagalbos ir kitokią paramą.

V. Zelenskis gyrė Japoniją kaip „pirmą valstybę Azijoje, pradėjusią didinti spaudimą Rusijai“.

„Prašau jūsų toliau skelbti sankcijas, – sakė jis. – Stenkimės, kad Rusija norėtų siekti taikos. Reikia įvesti prekybos embargus Rusijai, kad būtų sustabdytas invazijos į Ukrainą cunamis.“

Pasinaudodamas proga, kad sako kalbą Japonijai, 2011-aisiais išgyvenusiai Fukušimos branduolinę katastrofą, V. Zelenskis įspėjo dėl pavojų, susijusių su Rusijos atakomis prieš Ukrainos atomines elektrines ir uždarytą Černobylio elektrinę, kur 1986-aisiais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa.

„Įsivaizduokite atominę elektrinę, kur įvyko katastrofa. Sarkofagą, dengiantį išsilydžiusį reaktorių. Veikiančias branduolinių atliekų saugyklas. Rusija ir šį objektą pavertė karo lauku“, – sakė V. Zelenskis.

Pasak jo, prireiks ne vienų metų, kol bus galima įvertinti Rusijos okupacijos Černobylyje galimą poveikį aplinkai.

„Po rusų pajėgų pasitraukimo iš Ukrainos teritorijos prireiks ne vienų metų, kol ištirsime, kokią žalą jie padarė Černobylio žemei. Kokias radioaktyvių medžiagų saugyklas pažeidė“, – sakė jis.

V. Zelenskis taip pat pakartojo Vašingtono įspėjimus, kad Rusija gali rengtis panaudoti cheminius ginklus.

„Gaunu pranešimų, kad Rusija rengia cheminio ginklo, pavyzdžiui, zarino atakas, visai kaip Sirijoje“, – sakė jis parlamentui Tokijuje, kur 1995 metais zarino ataką įvykdė apokaliptinio kulto „Aum Shinrikyo“ nariai.

Stengdamasis stiprinti paramą savo šaliai, V. Zelenskis jau pasakė kalbų įvairių šalių parlamentams. Vėliau trečiadienį jis kreipsis į  Prancūzijos įstatymų leidėjus, o ketvirtadienį – į Švedijos parlamentą. 

Jis taip pat yra pakviestas kalbėti per NATO viršūnių susitikimą šį ketvirtadienį.

13:15

Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) trečiadienį pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“. 

„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.  

13:11

Chersono srityje okupantai pagrobė regioninio dramos teatro direktorių

Rusai pagrobė Chersono dramos teatro direktorių ir proukrainietišką aktyvistą Aleksandrą Knigą Chersono srities Oleškų kaime.

Tai teigiama Ukrainos Aukščiausiosios Rados Telegram kanale. Prieš tai teatre buvo atliktos nelegalios rusų kratos. Rusai ir toliau terorizuoja okupuotų teritorijų gyventojus. Negalėdami įtvirtinti savo valdžios, jie griebiasi garsių ir įtakingų regiono ir šalies žmonių grobimo.

Nuo kovo pradžios Chersoną ir jo apylinkes laikinai kontroliuoja okupantai. Nuo tada vietos gyventojai nuolat dalyvauja proukrainietiškuose mitinguose. Dėl stipraus pilietinės visuomenės pasipriešinimo rusams nepavyko surengti propagandos kampanijos.

12.30

Naujienų agentūra „Nexta“ pasidalino rytinio apšaudymo Kyjive, Ševčenkos rajone, vaizdais.

Rusai apšaudė privatų sektorių ir elitinį gyvenamųjų namų kompleksą.

12.18

Rusija kaltina JAV trukdant deryboms su Ukraina

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas siekiant trukdyti Maskvos deryboms su Ukraina dėl jau mėnesį trunkančio karo užbaigimo.

„Derybos yra sunkios, ukrainiečiai nuolat keičia savo poziciją. Sunku išvengti įspūdžio, kad vadovauja mūsų kolegos amerikiečiai“, – studentams Maskvoje sakė S. Lavrovas.

Anot jo, „amerikiečiai paprasčiausiai mano, kad jiems nenaudinga, jei šis procesas greitai baigsis“, nes „jie tikisi toliau pumpuoti į Ukrainą ginklus“.

S. Lavrovas paminėjo „provokuojamus pareiškimus“ apie sovietinius naikintuvus MiG. Jis tikriausiai turėjo galvoje JAV atmestą Lenkijos pasiūlymą nusiųsti ukrainiečiams per vieną amerikiečių oro pajėgų bazę Vokietijoje lėktuvų MiG-29 ir Ukrainos prašymus atsiųsti daugiau raketų „Stinger“.

11:50

Vokietijos kancleris vėl atmetė neskraidymo zonos virš Ukrainos idėją

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį pakartojo, kad jo šalis nerems neskraidymo zonos virš Ukrainos ir nesiųs karių į šį Rusijos pradėtą karą.

Vokietijos parlamentarams O. Scholzas sakė, kad „NATO netaps šio karo šalimi“.

„Dėl to sutariame su savo sąjungininkėmis Europoje ir Jungtinėmis Valstijomis“, – nurodė jis.

Vis dėlto kancleris sakė, kad Ukraina gali kliautis Vokietijos pagalba, ir paminėjo jai teikiamą finansinę bei karinę paramą, griežtas sankcijas Rusijai, šimtų tūkstančių ukrainiečių pabėgėlių priėmimą.

Pasak O. Scholzo, Vokietija nerems rusiškos naftos, anglių ir dujų boikoto, bet siekia atsisakyti importo iš Rusijos ir ieško kitų tiekėjų bei didina atsinaujinančios energijos vartojimą.

11:26

Kinija: G-20 šalys negali išvaryti „svarbios narės“ Rusijos

Pekinas trečiadienį pavadino Rusiją svarbia Didžiojo dvidešimtuko (G-20) nare, Vašingtonui užsiminus apie galimybę dėl invazijos į Ukrainą pašalinti Maskvą iš šios grupės.

„G-20 yra pagrindinis forumas tarptautiniam ekonominiam bendradarbiavimui, – reporteriams sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas). – Rusija yra svarbi narė... Jokia narė neturi teisės išvaryti kitos šalies.“

11:17

Lenkijos kontržvalgybos agentūra ABW identifikavo 45 Rusijos diplomatus kaip įtariamus šnipus, trečiadienį pranešė jos atstovas spaudai. 

„Vidaus saugumo agentūra parengė 45 asmenų, dirbančių Lenkijoje po diplomatine priedanga, sąrašą“, – žurnalistams sakė Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas).

11:04

Vokietijos kancleris: Putino puolimas Ukrainoje įstrigo

Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija Ukrainoje įstrigo nepaisant kasdien jo pajėgų vykdomų atakų, trečiadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir pabrėžė, kad Kyjivas gali „pasikliauti mūsų pagalba“.   

"[Vladimiro] Putino puolimas įstrigo nepaisant diena iš dienos jo sėjamos destrukcijos“, – sakė kancleris ir pridūrė, jog Rusijos lyderis „privalo išgirsti tiesą“, kad karas griauna ne tik Ukrainą, „bet ir Rusijos ateitį“.

10.42

Naujienų agentūra „Nexta“ pasidalino naujomis Mariupolio blokados palydovinėmis nuotraukomis.

Apie 100 tūkst. miesto gyventojų yra blokuojami. Jie gyvena nuolat jausdami grėsmę, su baime būti apšaudytais, be vandens, maisto ir vaistų.

10.24

Rusijos pajėgos pagrobė pagalbos darbuotojų, vežusių maistą į Mariupolį

Ukrainos lyderiai apkaltino Rusiją pagrobus 15 pagalbos darbuotojų ir vairuotojų iš humanitarinės vilkstinės, bandžiusios nuvežti labai reikalingo maisto ir kitokios pagalbos į rusų pajėgų apgultą ir negailestingai bombarduojamą Mariupolio uostamiestį.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Mariupolyje, kuris ištisas savaites buvo apšaudomas iš sausumos ir oro, o pastaruoju metu atakuojamas ir iš karo laivų, dar yra 100 tūkst. civilių.

Vėlai antradienį paskelbtame vaizdo kreipimesi į šalies gyventojus V. Zelenskis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos vilkstinę, nors dėl jos maršruto buvo sutarta iš anksto.

„Bandome organizuoti stabilius humanitarinius koridorius Mariupolio gyventojams, bet kone visus mūsų bandymus, deja, sužlugdo rusų okupantai, apšaudymu ar tyčiniu teroru“, – sakė V. Zelenskis.

09.49

Rusams apšaudžius Kyjivą buvo apgadinti namai Sviatoshynskyi ir Shevchenkivskyi rajonuose.

Daugiaaukščiai pastatai, prekybos centrai ir privatus sektorius pateko į gaisrą. Praneša naujienų agentrūra „Nexta“.

09.30

Ukrainos duomenimis, Rusija jau pražudė 121 vaiką.

167 vaikai patyrė įvairaus sunkumo sužalojimus, pranešė „Ukraina 24“. Duomenys gali būti tikslinami.

08.51

Černihive rusų okupantai subombardavo tiltą per Desnos upę, kuris jungia miestą su Kijevu.

Šis tiltas buvo naudojamas humanitarinei pagalbai ir civilių evakuacijai, pranešė Černihivo pareigūnai.

08.44

Lenkija siekia pakeisti Rusiją G-20 grupėje

Lenkija siekia pakeisti karą Ukrainai paskelbusią Rusiją Didžiojo dvidešimtuko (G-20) valstybių grupėje, pranešė Lenkijos radijas.

Lenkijos ekonominės plėtros ir technologijų ministras Piotras Nowakas (Piotras Novakas) pareiškė, kad JAV administracijos ir verslo atstovai „labai supratingai“ priėmė siūlymą pašalinti Rusiją iš G-20 ir ją šiame pasaulio galingųjų klube pakeisti Lenkija.

„Siūlymas pašalinti Rusiją iš G-20, ją pakeičiant Lenkija, JAV administracijos ir verslo atstovų, tarptautinių organizacijų, tokių kaip Tarptautinis valiutos fondas, visais lygmenimis buvo sutiktas labai supratingai“, – Lenkijos radijui sakė P. Nowakas, šio mėnesio viduryje viešėjęs Jungtinėse Valstijose.

Transliuotojo žiniomis, JAV prekybos sekretorė Gina Raimondo (Džina Raimondo) pabrėžė tokią idėją pristatysianti prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui).

Dabar G-20 sudaro Argentina, Australija, Brazilija, Indija, Indonezija, Italija, Jungtinė Karalystė, Japonija, JAV, Kanada, Kinija, Meksika, Pietų Afrikos Respublika, Pietų Korėja, Prancūzija, Rusija, Saudo Arabija, Turkija, Vokietija ir Europos Sąjunga.

08.39

Anksti ryte Žitomiro, Kirovorado, Charkovo, Dniepropetrovsko, Zaporožės, Poltavos, Donecko ir Sumų regionuosei skambėjo oro pavojaus signalas. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė „Ukraina 24“.

08.01

Rusai sunaikino Černobylio laboratoriją

Rusijos kariai, okupavę Černobylio atominę elektrinę sunaikino toje vietoje esančią laboratoriją, tvirtina Ukrainos pareigūnai.

Ukrainos valstybinė draudžiamųjų zonų valdymo agentūra pranešė, kad rusai sugadino jų centrinę analizės laboratoriją, kurioje buvo apdorota daug radioaktyviųjų atliekų.

Valstybinė agentūra socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad laboratorija turi „labai aktyvių mėginių ir radionuklidų mėginių, kurie šiandien yra priešo rankose“.

Laboratorijoje, kurios įrengimas kainavo apie šešis milijonus eurų, taip pat buvo „vertinga analitinė įranga“, kurios nebuvo kitur Europoje, nurodė agentūra.

07.37

NATO kviečia V. Zelenskį vaizdo ryšiu kreiptis į lyderių susitikimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į specialų NATO viršūnių susitikimą ketvirtadienį, kai bus aptarta Rusijos invazija į jo šalį, antradienį sakė vienas Aljanso pareigūnas.

„Prezidentas Zelenskis pakviestas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – sakė pareigūnas. – Tai bus proga sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie baisią Ukrainos žmonių padėtį dėl Rusijos agresijos.“

V. Zelenskio atstovas Serhijus Nykyforovas patvirtino, kad Ukrainos lyderis dalyvaus ir kalbės viršūnių susitikime.

V. Zelenskis sieks pagalbos nutraukiant Rusijos invaziją, sakė atstovas. Jo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax-Ukrajina“.

Pasak atstovo, pagalba galėtų teikiama keliomis formomis – oro erdvės uždarymu, Ukrainos aprūpinimu oro gynybos sistemomis ir aviacija.

„NATO sąjungininkės reikšmingu labai svarbios karinės įrangos kiekiu padeda Ukrainai išlaikyti savo... teisę gintis, – sakė minėtas Aljanso pareigūnas. – Viršūnių susitikime sąjungininkės ir Ukraina aptars, kaip dar sąjungininkės gali didinti mūsų paramą Ukrainai.“

NATO viršūnių susitikimas sutaps su Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimu ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimu Briuselyje.

07.00

Pasak Stanislavskio bendruomenės tarybos vadovo Ivano Samoilenko, Chersono srities Stanislavskio bendruomenėje dėl nuolatinių apšaudymų buvo sugriauti gyvenamieji pastatai, pažeistos ir elektros linijos bei dujų tiekimo sistema.

06.00

Rusija pradėjo šaudyti į apgultą Mariupolio miestą iš Azovo jūros, skelbia CNN.