„Aš esu pelėda, man rytai būna sunkūs...“ – šypsosi tautodailininkė, lėlininkė Galina Beniušienė. Nieko keisto, kad ir savo dirbtuvių, „užgrobusių“ vieną buto kambarį, duris neretai ji patyliukais užveria tik paryčiais... Jose gimsta unikalios lėlės, atvirutės, o nuo šių metų – ir delmonai. Ryškiaspalviai kūriniai stebina kruopštumu, talentu. „Viskas turbūt iš prosenelių, senelių. Visi buvo auksarankiai“, – patikina Galina.