Elektros kainos pasiekė nematytus rekordus: elektra Lietuvoje brango net 41 proc.

Rugsėjo mėnesį ir toliau buvo stebima elektros energijos kainų kilimo tendencija – vidutinė kaina visose Baltijos šalyse augo 41 proc. ir pasiekė iki šiol nematytus rekordus. Lietuvoje elektros energijos kaina rugsėjį siekė 123,96 Eur/MWh ir buvo didžiausia iš Baltijos šalių. Latvijoje elektros energija kainavo 123,50 Eur/MWh, Estijoje – 122,40 Eur/MWh.

Baltijos šalyse valandinė kainų amplitudė svyravo nuo 55,10 Eur/MWh iki 237,01 Eur/MWh.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ sistemos kaina buvo 86,01 Eur/MWh, palyginti su rugpjūčio mėn. ji padidėjo 32 proc. ir pasiekė naują istoriškai aukštą lygį.

„Pagrindinis rugsėjo mėnesio elektros energijos kainų kilimą lemiantis veiksnys buvo itin sparčiai augančios energetikos produktų ir ES apyvartinių taršos leidimų kainos. Vandens lygis Šiaurės šalių hidro rezervuaruose rugsėjį ir toliau mažėjo, pasiekdamas 17 proc. žemiau normos ribą, ir tai taip pat buvo viena iš elektros energijos kainos kilimo priežasčių“, − sako elektros energijos tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.

Šaltesnis oras rugsėjį lėmė tai, kad bendras elektros energijos poreikis „Nord Pool“ regione padidėjo 3 proc., palyginti su praėjusių metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Elektros energijos gamyba augo 5 proc., palyginti su rugpjūčiu, ir buvo 2 proc. didesnė nei 2020 m. rugsėjo mėn. Tuo pačiu metu vėjo jėgainių gamyba, palyginti su rugpjūčio mėn., padidėjo tik 6 proc. ir buvo 5 proc. mažesnė nei praėjusių metų rugsėjį.

Praėjusį mėnesį Šiaurės šalyse buvo atliekami kasmetiniai atominių elektrinių priežiūros darbai, todėl atominių elektrinių gamybos apimtys sumažėjo iki vidutiniškai 77 proc. esamų bendrų pajėgumų.

Rugsėjo mėn. elektros energijos srautai iš Suomijos išliko nepakitę, srautai iš Švedijos (SE4) sumažėjo 47 proc., o iš Rusijos buvo 19 proc. mažesni nei rugpjūtį.

Lietuvoje augo ir vartojimas, ir gamyba

Rugsėjo mėnesį elektros energijos suvartojimas Baltijos šalyse padidėjo 4 proc., palyginti su praėjusių metų rugsėju, −  iš viso suvartota 2 195 GWh elektros energijos. Lietuvoje elektros energijos suvartojimas praėjusį mėnesį buvo 4 proc. didesnis nei šiuo laikotarpiu prieš metus, iš viso suvartota 985 GWh. Latvijoje buvo suvartota 577 GWh elektros energijos, palyginti su 2020 m. rugsėjo mėn., šis rodiklis padidėjo taip pat 4 proc. Estijoje suvartotos elektros energijos kiekis paaugo 5 proc., praėjusį mėnesį šioje šalyje suvartota 633 GWh.

Praėjusį mėnesį Baltijos šalių elektros energijos gamybos apimtys buvo 2 proc. didesnės nei 2020 m. rugsėjo mėn. ir 45 proc. didesnės už šių metų rugpjūčio mėn. Iš viso buvo pagaminta 1 271 GWh elektros energijos. Lietuvoje praėjusį mėnesį buvo pagaminta 424 GWh elektros energijos ir tai yra 42 proc. daugiau nei rugpjūtį, tačiau 12 proc. mažiau nei 2020 metų rugsėjį.

Latvijoje elektros energijos gamyba, palyginti su rugpjūčiu, augo du kartus ir siekė 315 GWh, tačiau buvo 5 proc. mažesnė nei praėjusių metų rugsėjį. Estijoje elektros energijos gamybos augimas, palyginti su rugpjūčiu, buvo 27 proc., su praėjusių metų rugsėju – 23 proc. didesnis, iš viso buvo pagaminta 532 GWh.

Rugsėjį bendras pagaminamos ir suvartojamos elektros energijos santykis Baltijos šalyse padidėjo ir siekė 58 proc. Lietuva pasigamino 43 proc. šaliai reikalingos elektros energijos, Latvija – 55 proc., Estija – 84 proc.

Praėjusį mėnesį stebėtas 13 proc. didesnis AB „Latvenergo“ hidroelektrinių gamybos augimas, palyginti su rugpjūčiu. Rugsėjį iš viso buvo pagaminta 79 GWh elektros energijos. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, šių metų rugsėjį AB „Latvenergo“ hidroelektrinių gamyba sumažėjo 27 proc. Elektros energijos gamyba AB „Latvenergo“ Rygos termofikacinėse elektrinėse (TEC) padidėjo 24 proc., palyginti su praėjusių metų rugsėju, ir siekė 165 GWh. Rygos TEC gamybos augimą lėmė didesnė rinkos paklausa.

ELTA