Gyventojams savo veiklą būtina įteisinti tuomet, kai ji atitinka individualios veiklos požymius, t. y. kai atsiranda veiklos tęstinumas, komercinės naudos siekimas, savarankiškumas, taip pat motyvas bei galimybės sandorius sudaryti ir ateityje. Pavyzdžiui, jei žmogus vieną kitą kartą parduoda jam nebereikalingą, tačiau dar tinkamą naudoti daiktą – drabužius, baldus, buitinę techniką ir pan., tai tokia veikla nelaikytina individualia veikla, o tik turto pardavimu.