Gyvenime būna saulėtų, šiltų, kai kelias, atrodo, toks tiesus net susilieja su horizontu, o kartais ir niūrių, apsiniaukusių dienų, o kelias – toks duobėtas, varginantis. Kaip gera, kai tave gyvenimo kelyje lydi artimieji, draugai, malonu jausti jų petį. Ir kaip sudėtinga – netekus jų. Tada paslysti bei įkristi į duobę nesudėtinga, bet išlipti iš jos ne taip jau paprasta. Kartais reikalinga ir aplinkinių ištiesta pagalbos ranka, nevyriausybinių organizacijų ar net valdžios pagalba. Į tokią duobę po savo tėvelio, vėliau mamos ir močiutės mirties pateko Jurgita Žygaitė ir jos jaunesnis brolis Edgardas.
Pasirinkite savo miestą
