Pa­gal­ba nu­kentė­ju­siems nuo ka­ran­ti­no – lyg dvi­ra­tis be vie­no ra­to

Kad ir kaip iš vals­tybės bokštų vald­žios vy­rai gra­žiai kalbėtų apie pa­ramą vers­lui ir dar­buo­to­jams, nu­kentė­ju­siems nuo ka­ran­ti­no, 54-erių šiau­lietė Jūratė nu­ker­ta – tai ne­tie­sa.

Mo­te­ris sa­ko bu­vu­si ap­gau­ta Užim­tu­mo tar­ny­bos, todėl ne­te­ko ne­dar­bo iš­mo­kos. Lyg to būtų ma­ža, kai kreipė­si į Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dybę dėl vien­kar­tinės pa­šal­pos, iš­gir­do, kad tu­ri būti pa­šal­pos gavė­ja. „Ma­no dar­bo sta­žas – 34 me­tai, o ma­ne no­ri pa­da­ry­ti pa­šal­pi­nin­ke“, – ran­ko­mis skėsčio­ja vi­siš­kai jo­kių pa­jamų ne­be­tu­rin­ti mo­te­ris.

Atleista iš darbo dėl karantino

Pernai balandį 54-erių šiaulietė Jūratė išėjo iš psichologinę įtampą keliančio darbo, kuriame gavo gana solidų atlyginimą – 750 Eur į rankas. Administratore dirbusi moteris nebijojo tapti bedarbe, nes žinojo – užsiregistravus Užimtumo tarnyboje, iš „Sodros“ devynis mėnesius gaus pakankamai lėšų išgyventi, kol susiras kitą darbą.

Darbo paieškos ilgai netruko – moteriai pasiūlyta įsidarbinti nedidelėje Šiaulių įmonėje. Tik situacija buvo tokia, kad įmonei pirmiausia reikėjo darbuotojo laikinai – liepos mėnesiui. Tačiau jau nuo rugsėjo moterį žadėta įdarbinti neterminuotai.

Jūratė labai apsidžiaugė, sutiko būti įdarbinta pirmiausia liepos mėnesiui, tada atleista ir vėl įdarbinta nuo rugsėjo. Tiesa, jai sukirbėjo mintis, ar nebus dėl tokio laikino įdarbinimo ir atleidimo kokių nors kuriozų dėl darbo stažo, socialinio draudimo, todėl pasiteiravo Užimtumo tarnyboje.

„Mane patikino, kad tikrai ne, todėl įmonėje dirbau visą liepą, buvau atleista, gavau išmoką iš „Sodros“, o nuo rugsėjo vėl priimta į darbą visam laikui“, – sako šiaulietė.

Bet paaiškėjo, kad Užimtumo tarnybos specialisčių ji buvo apgauta. Ir tiesa į dienos šviesą išlindo šiuo nelengvu koronaviruso laikotarpiu.

Atslinko karantinas, įmonė visiškai nebeturėjo užsakymų, tad savininkė pasakė darbuotojams, kad net jei ir gautų valstybės paramą, kokia yra šalies valdžios žadama, vis tiek neišgalėtų mokėti atlyginimų darbuotojams.

Įmonė iš darbo atleido beveik visus darbuotojus, Jūratė kreipėsi į Užimtumo tarnybą ir į „Sodrą“, norėdama paklausti, kokio dydžio išmoką, dabar tapusi bedarbe, gaus. Atsakymas moterį pribloškė – jai nedarbo išmoka nepriklauso.

„Sodros“ paaiškinimas: per paskutinius 12 mėnesių man buvo du kartus nutrauktas nedarbo išmokos mokėjimas. Tai yra, kai įsidarbinau liepą laikinai ir kai įsidarbinau neterminuotai nuo rugsėjo“, – stebisi pašnekovė.

Apstulbusi dėl tokios tvarkos ir neturinti iš ko gyventi moteris parašė užklausas Užimtumo tarnybai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Juk jei būtų žinojusi, kad nedarbo išmokos mokėjimo tvarka tokia, ji nebūtų liepą laikinai įsidarbinusi. Ji būtų įsidarbinusi tik nuo rugsėjo ir dabar, atleista iš darbo, išmoką būtų gavusi. Bet kadangi dirbo, nenorėjo būti valstybės išlaikytine, tos pačios valstybės buvo atstumta...

Įstatymus valdininkai interpretuoja savaip?

Užimtumo tarnyba išreiškė apgailestavimą ir Jūratei atsiuntė straipsnio nuorodą. Šį Užimtumo tarnybos atsakymą šiaulietė persiuntė „Sodrai“, pagalvojusi, kad gal maža ką, gal specialistai suklydo, kažkokio įstatymo nežino, įsivėlė žmogiška klaida, kad išmoka jai priklauso. Deja, moters viltys gauti bedarbės pašalpą žlugo – „Sodros“ specialistė jai paaiškino, kad būtent Užimtumo tarnyba klysta.

Specialistė paaiškino, kad jei Jūratė būtų dirbusi iki 6 mėnesių ir atleista, nedarbo išmoka jai priklausytų. O kadangi dirbo 7 mėnesius, tokiu atveju nedarbo išmoka jai priklauso tik po 12 mėnesių nuo paskutinio išmokos gavimo.

Tai reiškia, kad moteris, balandį atleista iš darbo, turi išgyventi be jokių pajamų iki šių metų rugsėjo...

Ministerija nukreipė prašyti pašalpų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija į Jūratės klausimą sureagavo valdiškai – pasiūlė kreiptis pašalpų.

„Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, netekus pajamų ar joms sumažėjus, asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės administraciją dėl socialinės pašalpos skyrimo. Šiuo metu pretenduoti į ją galima tais atvejais, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 125 Eur (neskaičiuojant išmokos vaikui (vaiko pinigų) ir 15–35 proc. darbo užmokesčio, priklausomai nuo šeimos sudėties.). Savivaldybės taip pat turi galimybę skirti papildomą socialinę paramą nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, skirti vienkartinę, tikslinę, periodinę, sąlyginę pašalpas ir kitą socialinę paramą, kai atsiranda sudėtingos aplinkybės ir parama yra būtina“, – šiaulietei atsakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus patarėja.

Patarėja taip pat parašė, kad, atsižvelgiant į galimas nepalankias ekonomines finansines pasekmes gyventojams (darbo netekimas, pajamų sumažėjimas ir pan.), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė rekomendaciją savivaldybėms, kad vienkartinė, tikslinė ar periodinė pašalpos galėtų siekti 257 Eur pirmam asmeniui šeimoje ar vienam gyvenančiam asmeniui, 206 Eur antram asmeniui ir 180 Eur trečiam bei kitam paskesniam šeimos asmeniui – taip parama atitiktų minimalų vartojimo poreikių dydį.

Pašalpa vis dar neskirta

Kaip ir buvo patarta, Jūratė kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių.

„Man paskambinusi specialistė paklausė, ar gaunu socialinę pašalpą. Kai paklausiau jos pavardės, atšovė, kodėl turi ją sakyti, bet galiausiai pasakė. Užpildžiau elektroninę formą vienkartinei paramai gauti, sulaukiau atsakymo, kad komisija prašymą svarstys“, – sako šiaulietė.

Jūratė jau buvo nudžiugusi, kad nors kokios pagalbos sulauks, bet vos neapsiverkė, sulaukusi kitos specialistės skambučio.

„Man pasakė, kad, prieš kreipiantis vienkartinės paramos, turiu pateikti prašymą socialinei pašalpai gauti. Pradėjau ją pildyti ir tokia įtampa sukilo. Mano darbo stažas – 34 metai. Ar dabar, patekusi į bėdą, privalau tapti pašalpininke? Žmogumi, į kurio namus kada nori ateina specialistai įvertinti buities sąlygų? Žmogumi, kuris pašalpą turi atidirbti viešaisiais darbais?“ – ašaras ima šluostytis pašnekovė, pridurdama, kad vietoj koronaviruso ją gali ištikti infarktas.

Jūratei į pagalbą atskubėjo draugai – atvežė maisto, davė pinigų, kad ji kažkaip išgyventų. O praėjusį ketvirtadienį iš Socialinės paramos skyriaus atėjo laiškas, kuriame nieko džiuginančio. Paprašyta dar vienos pažymos – nuo kada jai bus skirta nedarbo draudimo išmoka.

Tyrimą atliks pati

„Kas su manimi yra negerai, kad aš netekau teisės į nedarbo išmoką? Kodėl esu verčiama tapti pašalpininke, nors esu visą gyvenimą sąžiningai dirbusi ir toliau galiu dirbti?“ – klausia Jūratė, teiraudamasi, ar mūsų valstybėje įstatymai kuriami dėl „paukščiuko“, ar pagelbėti žmogui. Juk ji neišnaudojo nedarbo draudimo išmokos, kuri skiriama 9 mėnesiams. Įsidarbino jos mokėjimo laikotarpiu, o dabar jai sakoma, kad išmoka nepriklauso.

Kai valdžios vyrai deklaruoja, kad padeda verslui ir žmonėms, paveikslėlis iš tikro piešiamas lyg dviračio be vieno rato. Įstatymuose parašyta, kad jis važiuoja, bet juo norintiems važiuoti žmonėms belieka lieti ašaras...

Iš Savivaldybės Jūratei jau atėjo atsakymas, kad jos prašymas priimtas, bet kada komisija spręs dėl pašalpos, niekas neinformavo. Beje, moteris jau sulaukė pasiūlymo dirbti administratore.

„Jei gausiu darbą, parašysiu užklausą Užimtumo tarnybai, kiek laiko turiu dirbti, kad, pasikeitus aplinkybėms, gaučiau nedarbo išmoką. Tada atsakymą siųsiu „Sodrai“, kad jie išaiškintų, ar man vėl nemeluojama“, – sako pašnekovė