Rinktis verslininkės kelią paskatino artimieji ir garsios kompanijos vardas

Jau kuris laikas dėl šeimyninių aplinkybių Klaipėdoje apsigyvenusios marijampolietės Vilijos Valatkevičienės istorija daugeliui iš mūsų gali būti įkvepiantis pavyzdys, kaip užuot niurzgėjus ir žėrus kaltinimus Lietuvai, Seimui ir visiems tiems, kas pateko ant liežuvio galo, daug ir atkakliai dirbant galima pakankamai daug pasiekti ir čia, Lietuvoje.

Liga neatėmė noro eiti į priekį

Vilijos istorija ypatinga dar ir tuo, kad pastaruoju metu moteris turi gana rimtų sveikatos problemų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba pripažino, kad Vilija šiuo metu yra praradusi 60 proc. darbingumo. Tačiau pati V. Valatkevičienė nenuleidžia rankų. Priešingai – vasarį Marijampolėje, viešbutyje „Mercure“, vykusiame motyvaciniame seminare jos, kaip tinklinės rinkodaros kompanijos AMWAY partnerės ir darbuotojos, pasiekimai buvo įvertinti labai aukštai – kolegos ją pasveikino pasiekus platininio kompanijos verslininko kvalifikaciją. Ta proga renginio vedėjos perskaitytame jos pasisakyme (pati V. Valatkevičienė dėl ligos šiuo metu sunkokai kalba) Vilija padėkojo visiems, kurie jai padėjo pasiekti tokią kvalifikaciją ir pažadėjo: „Aš sveikstu, mes dar daug kartų susitiksime“.

Kurti savo kavinę nerizikavo

V. Valatkevičienė gimė ir augo gausioje Marijampolės savivaldybės Tursučių kaimo gyventojų šeimoje su trimis seserimis ir trimis broliais. Baigusi mokyklą ji įgijo virėjos profesiją ir kurį laiką dirbo įvairiose Marijampolės kavinėse, taip pat kartu ir su seserimi Jolanta. Po kiek laiko darbščios seserys sumąstė pabandyti ruošti maistą banketams – jubiliejams, krikštynoms, vestuvėms. Seserų „duetas“ klientų buvo gerai vertinamas ir dėl kokybiškų, skanių patiekalų, ir dėl išradingo patiekalų bei stalų papuošimo.

Vilija juokiasi, kad dar ir dabar kartais sulaukia buvusių klientų skambučių, kurie teiraujasi, ar seserys nesutiktų jų šventei paruošti maistą. Deja, aplinkybės susiklostė taip, kad seserys tokios veiklos atsisakė, nors, pavyzdžiui, Vilija netgi buvo kviečiama vadovauti vienai Kalvarijoje veikusiai kavinei. Tiesa, Vilija su Jolanta, sako, pajuokaudavusios, kad galėtų atsidaryti savo kavinukę ar kaimo turizmo sodybą. Tačiau tai ir liko juokais, nes, anot V. Valatkevičienės, tradicinį verslą Lietuvoje plėtoti yra nelengva.

Nenorėjo visą gyvenimą būti emigrantė

V. Valatkevičienė neslepia, kad jos gyvenime irgi buvo laikas, kai jai teko paragauti ir emigrantės duonos. Beje, visi Vilijos broliai su šeimomis yra įsitvirtinę ir gyvena Airijoje. Tačiau pati Vilija daugiau nei metus naktimis pasidarbavusi viename Anglijos daržovių fabrike nutarė, kad gyvenimas emigracijoje nėra jos kelias. „Aš manau taip: mes atsiųsti į šią Žemę, konkrečią vietą, daryti gerų darbų, kad po mūsų gimtinėje liktų kažkoks pėdsakas, – sako moteris. – Galbūt todėl aš niekada nenorėjau gyventi svetur. Kitas dalykas – ten, svečiose šalyse, vietinių gyventojų akimis, mes vis tiek visą gyvenimą būsime laikomi emigrantais, tarsi antrarūšiais žmonėmis. Prieš vienuolika metų, kai aš dirbau Anglijoje, į svetimšalius apskritai buvo žiūrima blogiau nei dabar. Iki dabar nesu pamiršusi to pažeminimo, kurį patyriau iš aukštesnes pareigas turėjusio ir mano darbą kontroliavusio anglo.

Gimus sūnui norėjau gyventi ir jį auginti Lietuvoje, nors, tiesą sakant, nuolat teko atsakinėti į klausimą, „kodėl nelikai Anglijoje, juk ten už vaikus moka geras pašalpas?“.

Į naują kelią pastūmėjo sesuo

Vilijos kelias į AMWAY, kaip ir daugelio žmonių, kurie įsilieja į tinklinio marketingo kompanijas, kaip ji pati pripažįsta, iš pradžių irgi buvo grįstas nepasitikėjimu ir baime. Beje, su marijampoliete pedagoge Jūrate, kuri Viliją pakalbino įsitraukti į šios kompanijos veiklą, V. Valatkevičienė susipažino atsitiktinai, kai laukdamasi pirmagimio sūnaus pajuto, kad šiek tiek ėmė šlubuoti sveikata ir sesuo Jolanta jai patarė organizmo jėgoms sustiprinti pabandyti įsigyti Jūratės platinamų „Nutrilite“ papildų. Jų poveikis, kaip prisimena V. Valatkevičienė, jai padarė didelį įspūdį. Tačiau Jūratės pasiūlymas ir pačiai imtis AMWAY kompanijos produkcijos platinimo iš pradžių Vilijos toli gražu nesužavėjo.

– Apsispręsti man padėjo sesė Jolanta, – dabar prisimena V. Valatkevičienė. – Ji mane padrąsino. Juolab kad tuo metu ji pati domėjosi kitos tinklinio marketingo kompanijos pasiūlymu ir galimybėmis. „Pabandyk, – prisimenu, tuomet man pasakė sesė. – Neišeis, nepatiks – juk čia nieko baisaus“.

Padrąsinta sesers Vilija pradėjo lankyti mokymus, seminarus, su šeima ėmė vartoti vis daugiau AMWAY produktų. V. Valatkevičienė neslepia, kad jau dirbant jai didelį įspūdį taip pat padarė žinia, jog jos indėlį į šios kompanijos plėtrą galės paveldėti vaikai.

Šiandien Vilija labai aiškiai prisimena laiką, kai ji apsisprendė ir su jau minėta kompanija pasirašė sutartį. Mat tuomet jos sūnui Elijui buvo vos keturi mėnesiai. Šiandien Elijus eina jau dvyliktus metus, o šalia jo į ūgį stiebiasi ir sesė Marija. Mažajai šiuo metu ketveri. Tuo tarpu jų mama per vienuolika metų, versdamasi individualia veikla, tapo platinine AMWAY kompanijos verslininke ir neslepia, kad šiuo keliu ketina eiti ir toliau. Moteris džiaugiasi, kad ji pati, o ne koks nors darbdavys, planuoja jos laiką, darbus ir jau laukia šių metų rudens. Mat šį rudenį jos, kaip ir didelio būrio kolegų, laukia įpūdinga kompanijos dovana – kelionė kruiziniu laivu.

Valstybė skyrė kuklią pašalpą, kompanija – solidų atlygį

V. Valatkevičienė savo veiklą plėtoja kaip smulkioji, individualia veikla užsiimanti verslininkė ir valstybei moka nustatytus mokesčius. Deja, kai ją užklupo liga ir buvo nustatyta, kad ji neteko net 60 proc. darbingumo, jai buvo paskirta vargana pašalpa, iš kurios, anot Vilijos, nežinia, kaip reikėtų gydytis ir gyventi. Juolab kad, moters įsitikinimu, dėl jos ligos šiuo metu Lietuvoje neatsirastų nė vieno darbdavio, kuris sutiktų ją priimti į darbą...

„Aš dėkoju Dievui už man suteiktą stiprybę ir tikėjimą, – sako verslininkė. – O AMWAY – už solidžius pinigus. Tiesą sakant, šios kompanijos išmokos už padarytą darbą mane dar ir dabar stebina. Neseniai paskaičiavau, kiek uždirbdavau, kai dirbau virėja, ir tai, ką man moka AMWAY. Mano atlygis padidėjo septynis kartus“.

Vilija sako suprantanti, kad jos, kaip verslininkės, kelias sėkmingai susiklostė ir dėl to, kad ji sutiko daug puikių žmonių, gerų mokytojų. „Aš jiems visiems esu labai dėkinga, – teigė moteris, – o labiausiai – Jūratei Petruškevičienei, jos vyrui, Jolantai ir Rimui Pileckams ir dar daugeliui daugeliui kitų“.

V. Valatkevičienė neslepia mananti, kad ne vienas jos istoriją paskaitęs žmogus tikriausiai pagalvos: „Tik pamanykit, verslininkė – platintoja“. Tačiau Vilija sako dabar tvirtai žinanti, kad tai – jos kelias, o skeptikams ar dėl savo kelio dvejojantiems žmonėms primena tautos išmintį: „Kaskite šulinį ne tada, kada būsite ištroškę, o tada, kai troškulys dar nekankina.“

V. Valatkevičienės asmeninio archyvo nuotraukos.