Šiauliai sensta, o skurstančiųjų kiekis stabilus

Jei prieš keletą metų socialinių pašalpų ir kompensacijų prašytojai Šiauliuose buvo skaičiuojami dešimtimis tūkstančių, tai pernai ir užpernai jų skaičius stabilizavosi iki vidutiniškai 4 tūkstančių. Nepagrįstai įvairių pašalpų gudriai prašančių žmonių sumažėjo, įvedus saugiklius – pašalpos atidirbimo būtinybę. Tačiau šiauliečiai fantazija vis tiek nesiskundžia – tą atskleidžia pernai naujagimiams duoti vardai.

Pašalpų gavėjų sumažėjo, atsiradus prievolei

Šiaulių mieste gyvena apie 100 tūkst. gyventojų, iš kurių maždaug 4 tūkst. gyvena skurde. Pasak Deivido Petrolevičiaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktoriaus, užpernai, 2017-aisiais, socialinės pašalpos buvo skirtos 3 250 asmenų, o pernai maždaug 500 daugiau – 3 704.

Tai nereiškia, kad per metus pusė tūkstančio šiauliečių pateko į sudėtingą finansinę situaciją. Pašalpų gavėjų padaugėjo, nes pernai buvo pakeista valstybės remiamų pajamų dydžio suma – nuo 102 Eur iki 122 Eur. Todėl ir teisę į socialinę pašalpą gavo žmonės, kurių pajamos yra truputėlį – 20 Eur – didesnės.

Šiems skurde gyvenantiems žmonėms užpernai iš miesto biudžeto buvo išmokėta maždaug 1,1 mln. Eur. Pernai – 1 mln. 258 tūkst. Eur.

„Tikrai buvo laikas, kai pašalpoms mokėti iš Savivaldybės biudžeto būdavo skiriami keli milijonai. Dabar pašalpų gavėjų sumažėjo, ir priežastis paprasta – atsirado prievolė atidirbti pašalpą“, – sako D. Petrolevičius.

Jau kelerius metus pašalpų gavėjų skaičius yra stabilus ir departamento vadovas sako, kad šiems žmonėms pašalpa tikrai yra reikalinga. Nebeliko asmenų, kurie prašyti pašalpų atvažiuodavo su naujutėlaičiais automobiliais.

„Kad socialinių pašalpų gavėjų sumažėtų dar labiau, tikėtis sudėtinga. Tikrai būtinas pašalpas gauna neįgalieji, nakvynės namų gyventojai, daugiavaikės šeimos, vyresnio amžiaus darbingi asmenys, kuriems sunku rasti darbo“, – sako pašnekovas.

Pašalpas gaunantys asmenys dabar atidirba pašalpas ir D. Petrolevičius sako, kad jiems skiriami darbai mažai reikalauja kvalifikacijos – pagrėbti, pašluoti, šiukšles rinkti ir pan. „Bet yra žmonių, kuriems siūloma ir archyvuose dirbti ar kitur“, – komentuoja pašnekovas.

Nors pašalpų gavėjų sumažėjo, Šiaulių biudžete socialinėms reikmėms skiriama pinigų suma nesumažinta. Nepanaudotos lėšos, pasak D. Petrolevičiaus, yra panaudojamos kitoms socialinėms reikmėms: socialiniams globėjams, įrangai, skirtai neįgaliesiems patogiai naudotis baseinu, įsigyti ir kt.

Patenkina visus neįgalių gyventojų prašymus pritaikyti būstą

Jei socialines pašalpas pernai gavo apie 3,7 tūkst. šiauliečių, tai kompensacijas už būsto šildymą gavo daugiau asmenų. Kiek jų buvo pernai, dar skaičių nėra, bet 2017-aisiais būsto šildymas kompensuotas 5 845 asmenims. Dažniausiai šie žmonės yra tie patys, kurie gauna socialines pašalpas, bet jų yra daugiau, nes kompensacijas gauna ir skurdžiau gyvenantys pensinio amžiaus žmonės.

Iš biudžeto pagelbėta ir skurdžiau gyvenančių šeimų vaikams, kuriems skirtas nemokamas maitinimas mokyklų valgyklose. Pernai nemokamai maitinti 1 695 moksleiviai. Tam atseikėta 282 tūkst. 565 Eur. biudžeto lėšų. Užpernai maitinimas skirtas didesniam vaikų skaičiui – kone 2 tūkst. Sumažėjimo priežastis – padidėjusios šeimų pajamos arba šeimų emigracija su vaikais.

Parama mokymo reikmėms įsigyti pernai skirta 1 114 vaikų, tam panaudota 63,4 tūkst. Eur. Užpernai tokių vaikų buvo mažiau.

Nepasiturintiems asmenims skiriami ir socialiniai būstai. Pasak D. Petrolevičiaus, 2018-aisiais sudarytoje eilėje būsto laukė 438 asmenys arba šeimos, o užpernai jų buvo 450.

„Pavasarį, pateikus deklaracijas, jas peržiūrime ir dalis žmonių iš eilės iškrenta, nes nebūna pateikę deklaracijų arba šeimos pajamos viršija leistinas ribas pretenduoti į socialinį būstą“, – paaiškina departamento direktorius.

Savivaldybė plečia socialinio būsto sąrašą, nuolat perka butus. Pernai buvo nupirkti 29 butai, o šiemet ir kitais metais žadama nupirkti 33 butus.

„62 butais per dvejus metus fondas bus gausesnis. Socialinių būstų iš viso turime 295. Žinoma, kai būsto laukia per 400 asmenų, tie naujai perkami neatrodo stebuklingas papildymas. Tikrai kone visiems eilėje stovintiems asmenims pagalba būstu yra labai reikalinga“, – sako pašnekovas.

Būstai taip pat miesto biudžeto ir valstybės lėšomis yra pritaikomi neįgaliems vaikams ir suaugusiesiems. 2018-aisiais suaugusiųjų reikmėms buvo skirta 62,5 tūkst. Eur. 40 proc. tos sumos yra Savivaldybės lėšos ir 60 proc. – valstybės.

Pagal skirtas lėšas pernai neįgaliesiems pritaikyta 13 būstų, o užpernai – 18 būstų. „Patenkiname visus gautus prašymus pritaikyti butus, vonios kambarius. O vaikams turime galimybę arba pritaikyti būstą, arba pagelbėti, įsigyjant sensorinių priemonių, skirtų neįgaliesiems lavinti. Pernai 23 tūkst. Eur tam skirta – pritaikytas vienas būstas, o visi kiti pageidavo sensorinių priemonių“, – komentuoja pašnekovas, pridurdamas, kad dviejų prašymų pernai nespėta patenkinti, tačiau šie būstai bus pritaikyti jau šiemet.

Iš viso miesto Socialinės paramos programos įgyvendinimui iš Savivaldybės biudžeto pernai buvo skirta 15,2 mln. Eur, o užpernai – daugiau nei 13,8 mln. Eur.

Šiauliuose gimė Akianė ir Seoras

Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė komentuoja, kad Šiauliuose 2018 m. gimė mažiau vaikų nei 2017. Praėjusiais metais sudaryti 1 302 gimimo įrašai, užpraėjusiais – 1 414

Dar viena bloga žinia – jau antrus metus iš eilės Šiaulių mieste užregistruojama daugiau mirčių nei gimimų. 2017 m. Šiauliuose įregistruotos 1 660 mirtys, 2018 m. – 1 463.

Iš praėjusiais metais pasaulį išvydusių naujagimių 629 buvo berniukai, 673 mergaitės.

Populiariausi vaikų vardai išliko panašūs kaip ir 2017 m. Mergaitėms: Smiltė, Emilija, Gabija, Kamilė, Luknė, Lėja, Liepa, Paulina, Urtė, Amelija, Goda, Ugnė, Patricija, Sofija, Ema. Berniukams: Lukas, Matas, Nojus, Dominykas, Herkus, Augustas, Domas, Jonas, Joris, Kajus, Rokas, Adas, Aronas.

Pasiteiravus, kokie vaikų vardai

Šiauliuose praėjusiais metais buvo neįprasčiausi, V. Melenienė pamini Akianės, Aivijaus, Deivilės, Deiros, Ernos, Helos, Ilektros, Mios, Tautės ir Seoro vardus. Atšventė geležines vestuves Šiauliuose 2018 m. taip pat sumažėjo santuokų. Tiesa, Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja primena, kad, pasikeitus tvarkai, asmenys dėl civilinės būklės akto įrašo registravimo gali kreiptis į bet kurį Civilinės metrikacijos skyrių Lietuvoje.

2017 m. įregistruotos 819 santuokos, 2018 m. – 688. Iš jų 61 santuoka sudaryta su užsienio piliečiais. Daugiausia – dešimt santuokų – sudaryta su Rusijos piliečiais, po 6 – su Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos piliečiais, po tris – su Latvijos, Italijos, Baltarusijos, Ispanijos piliečiais, po dvi – su Indijos, Turkijos, Maltos piliečiais.

Tuoktasi ištisus metus, tačiau gausiausi santuokomis buvo gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiai. „Reprezentacinės vietos Šiaulių mieste pasirinktos pačių besituokiančiųjų. Tai – Chaimo Frenkelio vila ir jos parkas, Fotografijos muziejus, Talkšos ežero pakrantė, Botanikos sodas“, – sako V. Melenienė.
Meilė užgimė ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje. 2018 m. čia įregistruota 16 santuokų. 2017 m. jų įregistruota keturiomis mažiau.

2018 m. paminėti trys sidabrinių vestuvių (20 santuokos metų) jubiliejai, trys auksinių vestuvių (50 santuokos metų) jubiliejai ir vienas geležinių vestuvių (65 santuokos metai) jubiliejus.

Parengė Gabrielė Pastaukaitė