Toma Mikelkevičiūtė gimė ir užaugo nedideliame Kybartų miestelyje. Iki mokyklos baigimo ilgai svarstė, kuri sritis jai bus įdomi ir kur norėtų studijuoti. Tomai visada patiko lietuvių kalba, kūrybinis rašymas, todėl dažnai pagalvodavo apie lietuvių kalbos arba žurnalistikos studijas. Po ilgų ieškojimų, asmeninių patirčių ir diskusijų su mama ji nusprendė, kad vis tik labiausiai norėtųsi padėti likimo nuskriaustiems žmonėms, tad netrukus pateikė prašymą į socialinio darbo kryptį Mykolo Romerio universitete. Iš universiteto gavusi teigiamą atsakymą jauna mergina nesidžiaugė, neramino klausimas – ar sugebės, ar tai yra perspektyvu, ar teisingas buvo jos pasirinkimas? Dabar ji džiaugiasi ir pasakoja, kad studijos Tomai buvo pats gražiausias gyvenimo etapas, kurio metu sutiko ne tik puikių dėstytojų, bet ir brandžių asmenybių, kurios galutinai suformavo merginos požiūrį ir tikslus.