REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2023 m. Spalio 7 d. 17:42

Geriausias moters grimas – perskaitytos knygos

Šiauliai

Vaivos Abromaitytės nuotr.

Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Etaplius.LT


279850

Aktorė, atlikėja, rašytoja Nijolė Narmontaitė išduoda savo jaunatviškumo ir grožio paslaptį: „Geriausias moters grimas – perskaitytos knygos.“ Biografinių knygų skaitymas ir rašymas – viena iš aktorės veiklų, nes jos įkūnijami personažai – dramatiškos ir charizmatiškos moterys. Su vienu jų – Maria Callas – aktorė atsisveikina baigiamuoju spektaklio „Meistriškumo pamoka“ turu po Lietuvą.

Veiklų karuselė

Prieš 20 metų išėjusi iš samdomo darbo teatre, ji turi tiek daug veiklų, kad užtarnautu poilsiu besimėgaujančia pensininke jos niekaip nepavadinsi. O žiūrint į jaunatvišką stotą, stilių ir gyvenimo būdą, tai ir liežuvis nesiverčia.

„Aš niekaip negaliu suprasti, kai sako, kad moteris per 40 metų, ypač teatre, jau nurašyta, vaidmenų jai nebėra. Man jau per 60 metų, o aš turiu tiek daug veiklų, kad vos spėju suktis. Per dieną gaunu po keletą pakvietimų ir mano jau kitų metų vasara ir ruduo beveik suplanuoti. Ypač išaugęs mano veiklos baras – koncertai su gyvo garso grupe. Ir kiek turėjau susitikimų ir koncertų šiemet, tai visur buvo anšlagas – pilnos salės, o kai kur ir pristatomų kėdžių reikėjo. Tai aš tokia laiminga. Nes aktoriams žiūrovas yra viskas“, – neslepia žiūrovų meile ir dėmesiu besimėgaujanti 64 metų aktorė N. Narmontaitė.

Moteris sako, kad ji – ieškojimų žmogus. Todėl nevengia išbandyti naujų veiklų.

„Man pasiūlė keletą holivudinių animacinių filmų įgarsinti. Valingų moterų personažams, matyt, tiko mano balsas. Visą laiką galvojau, kad tai laiko gaišimas. O dabar negaliu atsidžiaugti, kokia tai smagi veikla: ir personažą sukurti, ir išmokti laiku tinkamai į tas judinamas lūpas pataikyti. Net nesuprantu ir gailiuosi, kodėl anksčiau atsisakinėjau“, – naujai atrasta veikla džiaugiasi aktorė.

Be to, kad vaidina, koncertuoja, veda renginius, Nijolė rašo biografines knygas, kurias išleidus daug dėmesio skiria jų pristatymams ir susitikimams su skaitytojais. Dažniausiai bibliotekose, kur įprastai tylios erdvės netikėtai prisipildo charizmatiškosios Nijolės pasakojimų, dainų ir juoko.

Žiema aktorei atostogų metas – ji su vyru jau suplanavo gurmanišką turą Italijoje, o žiemą – žvejoti į Tenerifę: „Čia žiemą nepažvejosi, o Tenerifėje ir šilta, ir žuvys gerai kimba. Mes abu su vyru esame išprotėję žvejai.“

„Ma­ne Ma­rios Cal­las vaid­muo su­stip­ri­no. Aš pa­ju­tau jė­gą, kad ga­liu val­dy­ti au­di­to­ri­ją, kad ne­bi­jau ko­kios nors rep­li­kos iš sa­lės, aš jų net lau­kiu“, – sa­ko Ni­jo­lė Nar­mon­tai­tė.

Jaunatviškumo receptas

Kaip moteris tiek daug visko spėja? O nuovargio, besisukant tokioje pasiutusioje veiklų karuselėje, nematyti. N. Narmonaitė savo grožio ir energijos receptus įvardijo labai žemiškus – tai disciplina, vaikščiojimas ir knygos.

„Aš ir pati nesuprantu, kaip viską suspėju, nors to manęs labai dažnai klausia. Viskam reikia labai daug disciplinos. O dėl grožio, tai sakoma, kad geriausias moters grimas – perskaitytos knygos. Aš atradau genialų dalyką: man pats geriausias sportas – vaikščioti, o pomėgis – audioknygos. Tai, klausydamasi knygų, galiu nueiti 20 tūkstančių žingsnių ir pareinu pasikrovusi. Tai fantastika: pabūni gamtoje, ėjimo metu atlieki bendrą kūno treniruotę ir gauni žinių. Tu nuolat turi būti pasikrovęs“, – derinį, kaip atstato savo emocinį, mentalinį ir fizinį resursą, atskleidžia aktorė.

Laimė = meilė

Šiuo metu dienos šviesą jau išvydo septintoji N. Narmontaitės parašyta knyga „Aktoriai, režisieriai ir 77 laimės receptai“.

„Patikėkite, septynias knygas išvirpinti, prie kompiuterio atsisėdus, tai jau labai disciplinuotai reikėjo save suveržti. Joje – mano ir kitų aktorių bei režisierių biografinės istorijos. Kadangi pagal numerologiją 7 yra laimės skaičius, tai aš tą skaičių padvigubinau ir apklausiau 77 aktorius, kas jiems yra laimė. Išėjo labai šviesi knyga“, – naujausiu savo darbu džiaugiasi moteris.

Nijolė sako, kad būti mylimam reiškia būti laimingam. „Mano laimės receptas yra meilė. Žmogus, kuri nemyli, kuris niekada nepatyrė to jausmo, turėtų būti labai nelaimingas. Todėl visiems norėčiau palinkėti, kad būtų mylimi ir turėtų, ką mylėti. Kartais meilės objektas gali būti ir ne žmogus. Kaip aš, pavyzdžiui, įsimylėjau Marios Callas muziką – nėra įrašų, kurių aš neturėčiau. Būna kartais gyvenime sunku ir tada aš pasileidžiu jos muziką. Kai girdžiu dramatizmą jos balse, atrodo, kad ji kartu su manimi tą akimirką išgyvena, atrodo, kad iš kepenų, iš žarnų dainuoja, bet labiausiai – iš širdies gelmių. Klausausi jos, kai esu viena, ypač prieš spektaklius, kai ruošiuosi“, – prisipažįsta N. Narmontaitė.

Šiaulių scena viena mieliausių

Kitą savaitgalį aktorė N. Narmontaitė būtent Šiauliuose atliks M. Callas vaidmenį spektaklyje „Meistriškumo pamoka“. Ji ne kartą yra sakiusi, kad Šiaulių žiūrovams puoselėja ypatingus jausmus. Čia ji po studijų pradėjo aktorės karjerą – 1981–1988 metais dirbo Šiaulių dramos teatre.

„Kaip ir visi pirmieji kartai, lyg pirmoji meilė, išlieka ypatingi, taip ir į Šiaulius visada vykstu su didžiuliu jauduliu, nes paprastai ir kolegos ateina palaikyti, ir tie žiūrovai, kurie lydėjo mane tuos septynerius metus, kai dirbau Šiaulių dramos teatre. Yra didžiulė atsakomybė prieš juos“, – su jauduliu kalba garsi aktorė.

O artimiausias susitikimas su žiūrovais ypatingas dar ir tuo, kad aktorei tai emocingas atsisveikinimas su daugiau nei du dešimtmečius trukusiu spektakliu „Meistriškumo pamoka“, kuriame vyksta bendravimas su žiūrovu.

„Šiame spektaklyje nėra tos „ketvirtosios sienos“. Ta pjesė taip parašyta, kad aš nuolat bendrauju su žiūrovais, kreipiuosi į juos. Žiūrovai ateina ne tik kaip į spektaklį, bet ir kaip į pamoką: vieni pažiūrėti, kaip M. Callas, praradusi balsą, veda pamokas operos solistams, kiti ateina tikėdamiesi, kad gal bus pakviesti į sceną ir gal jiems bus leista kažką sudainuoti ir gaus vertingų patarimų“, – sako N. Narmontaitė, spektaklyje atliekanti legendinės primadonos vaidmenį.

Gyvos aplinkybės kartais net koreguoja nuotaiką ar scenarijų.

„Kartais, net nesulaukus scenarijuje parašyto momento, kas nors nutinka anksčiau. Ypač jei kam nors suskamba telefonas, tai patikėkite, kaip tas žmogus gauna velnių – už nepagarbą teatrui ir tam, kas vyksta scenoje. Yra vienas net prisipažinęs, kad norėjo nusiimti švarką, nes buvo karšta, bet bijojo net pajudėti, kad nebūtų pastebėtas ir taršomas. Aikštingo charakterio buvo M. Callas“, – dėl progos paauklėti publiką juokiasi N. Narmontaitė.

Ak­to­rė N. Nar­mon­tai­tė sa­ko, kad abu su vy­ru yra iš­pro­tė­ję žve­jai: žu­vį mėgs­ta gau­dy­ti, val­gy­ti ir net py­ra­gus su žu­vi­mi ke­pa.

Šiauliuose paskutinį kartą

Dviejų dalių drama su operiniu dainavimu, surengus atsisveikinimo turą po Lietuvą, paskutinį kartą lanko miestus. Mat po 23 metų šis spektaklis nutraukiamas, baigiamaisiais akordais pasirinkus dvi sukaktis: 100-ąsias Marios Callas gimimo metines ir spektaklio režisieriaus Gyčio Padegimo kūrybos 50-metį. Beje, pats režisierius jame atlieka antraplanį scenos darbininko vaidmenį.

Nors spektaklis labai muzikinis, jame žinomi solistai atlieka daug gražių arijų, groja puikus pianistas Justas Šervenikas, pati N. Narmontaitė jame visiškai nedainuoja.

„Gal atrodo, kad tik muzikinio pasaulio žmonėms suprantama ši medžiaga, bet ji yra labai gyvenimiška. Nes tai yra biografinis periodas, kai M. Callas prarado balsą ir veda pamokas operos solistams. Tai jai labai skausminga, nes, dainavusi didžiausiose pasaulio scenose, ji buvo scenos žmogus ir, kiek teko skaityti, pedagogikoje nebuvo labai laiminga. Bet ji nepasiduoda. Tai buvo nepaprasto stiprumo asmenybė. Aš labai laiminga, kad turėjau galimybę prisiliesti prie šios išskirtinio balso asmenybės, ir dėkoju likimui, kad man atėjo ta medžiaga ir aš išdrįsau imtis šito vaidmens“, – kalba aktorė.

Pasak N. Narmontaitės, M. Callas personažas per tuos 23 metus ją sustiprino ir kaip asmenybę, ir kaip aktorę.

„Aš esu pakankamai stiprus žmogus, labai disciplinuotas. Skaitydama M. Callas biografiją. atradau panašių savybių: ji negalėdavo pakęsti vėlavimo, nepasiruošimo. Mane tas vaidmuo dar sustiprino, aš pajutau jėgą, kad aš galiu valdyti auditoriją, kad nebijau kokios nors replikos iš salės, aš jų net laukiu. Dabar aš esu labai išlaisvėjusi, aš matau kiekvieną žiūrovą, galiu mestelti ir frazę“, – džiaugiasi aktorė.

Pasak N. Narmontaitės, yra žiūrovų, taip įsimylėjusių šį spektaklį, kad ėjo jo žiūrėti net 19 kartų. Kiek kartų jis vis naujai atgimdavo scenoje per tuos 23 metus, aktorė sako pametusi skaičių.

„Aš ne skaičių žmogus. Iš pradžių bandėme skaičiuoti, bet kažkur ties 300 mes pametėme skaičių. Bet tikrai labai daug spektaklių turėtų būti jau suvaidinta, jau ir operos atlikėjai iš pradedančiųjų išaugo, subrendo, šeimas sukūrė“, – sako N. Narmontaitė.

Šį ypatingą spektaklį Šiauliuose bus galima pamatyti kitą šeštadienį, spalio 14 d., – vienintelį ir jau paskutinį kartą. Bilietai į atsisveikinimo turo spektaklius sostinėje išgraibstyti, kituose miestuose, taip pat ir Šiauliuose, irgi sparčiai tirpsta.


Foto galerija:

Ni­jo­lės Nar­mon­tai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Ni­jo­lės Nar­mon­tai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Ni­jo­lės Nar­mon­tai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Ni­jo­lės Nar­mon­tai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Ni­jo­lės Nar­mon­tai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.
Ni­jo­lės Nar­mon­tai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA