Įvyko pirmasis Lietuvoje radijo pjesių kūrimo hakatonas

Rugpjūčio 6–8 dienomis Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje (toliau ŠAVB) vyko unikalus pirmą kartą Lietuvoje organizuotas trijų dienų radijo pjesių kūrimo hakatonas „Iškoduoti freską“, kuriame 20 dalyvių iš visos Lietuvos tyrinėjo bibliotekos Didžiosios skaityklos sieną puošiančią išskirtinę freską „Metraštininkas“.

Išskirtinė bibliotekos sieną puošianti freska

Dar 1981 m. ŠAVB Didžiosios skaityklos sieną papuošė menininkės Justinos Agotos Špakauskaitės-Dobkevičienės tapyta freska „Metraštininkas“. Šis meno kūrinys yra vienas iš nedaugelio išlikusių monumentaliosios dailės pavyzdžių Šiaulių apskrityje. Kaip prisiminė į hakatoną iš Kauno atvykusi freskos autorė, kūrinyje ji pasistengė atvaizduoti sau ir Lietuvos bei pasaulio kultūrai svarbias asmenybes, objektus, motyvus. Be abejo, atsižvelgta ir į tai, kad freska tapyta ant bibliotekos sienos. Todėl ir freskos pavadinimas „Metraštininkas“, o jos motyvai natūraliai rodo per amžius nekintantį bibliotekos svarbiausią vaidmenį – išsaugoti žinias, informaciją ir perduoti ją ateities kartoms.

J. A. Špakauskaitė-Dobkevičienė atkreipė dėmesį, kad menas turi ne tik kelti jausmus, bet ir turėti paslaptį, o kokia ta paslaptis priklauso ir nuo hakatono dalyvių, kiekvienas jų gali įžvelgti savo prasmę. O kuo daugiau tokių skirtingų prasmių – tuo geriau. Tiesa, jau 40 metų bibliotekos lankytojai, apsilankę Didžiojoje skaitykloje, stabteli pamatę freską, o dauguma net nežinodami jos pavadinimo ar motyvų, įžvelgia joje paslėptus kultūrinius personažus, simbolius, kiekvieno lankytojo asmeninė ir profesinė patirtis inspiruoja vis kitokį freskos kodų perskaitymą, skatina skirtingas kūrybines interpretacijas.

Projekte – radijo teatro, monumentaliosios dailės ir hakatono sinergija

Radijo pjesių kūrimo hakatonas – jau ne pirmas eksperimentinis ŠAVB projektas, kuriuo siekiama iškelti ir spręsti kultūrinę problemą netradiciniu, inovatyviu būdu. Šį kartą bandoma sujungti dvi meno rūšis – monumentaliąją dailę ir radijo teatrą. Abi nepelnytai primirštos, tačiau turinčios didžiulį potencialą atgyti. Todėl ŠAVB gimė netikėta idėja – radijo teatras ir monumentalioji dailė gali puikiai susijungti ir papildyti viena kitą. Toks projektas leidžia kūrybinių sprendimų kartu ieškoti ir eksperimentuoti skirtingų sričių menininkams, rašytojams, nepriklausomai nuo jų patirties, interesų lauko. Organizatoriai hakatono metodą pasirinko neatsitiktinai. Būtent hakatono metu susirenka įvairių profesijų atstovai, kad keletą dienų dirbdami kartu sukurtų projektą, inovaciją, kūrybiškai spręstų visuomenei aktualią problemą. Šiuo atveju – populiarinti radijo teatrą, monumentaliosios dailės kultūrą ir ugdyti meno vartotojų, mėgėjų ir kūrėjų atvirumą eksperimentinei kūrybai.

Hakatono dalyvių įvairovė

Norą dalyvauti kūrybiniame nuotykyje pareiškė beveik 50 dalyvių, tačiau, remiantis konkurso nuostatais, buvo atrinkta tik 20 dalyvių, kurių motyvaciniai laiškai atrankos komisijai padarė didžiausią įspūdį. Dalyvauti buvo kviečiami ne tik profesionalūs, bet ir mėgėjai menininkai, mokslininkai, rašytojai, kultūros atstovai. Jų hakatonas sulaukė iš visos Lietuvos – Klaipėdos, Skuodo, Vilniaus, Biržų ir Šiaulių.

Nustebino labai skirtingas dalyvių amžius, profesijų bei išsilavinimo įvairovė (profesionalūs ir mėgėjai rašytojai, dramaturgai, aktoriai, žurnalistai, edukatoriai, kino scenaristai, muziejininkai, filologai ir kt.). Hakatone dalyvavo ne tik pavieniai asmenys, bet ir dviejų žmonių grupės, kartu rašiusios pjeses. Nors dauguma dalyvių buvo vienaip ar kitaip susiję su literatūra, kūryba, tačiau radijo pjesių rašymas monumentaliosios dailės pagrindu visiems buvo naujiena. Kalbinami dalyviai atviravo, kad būtent freskos iškodavimas ir prisijaukinimas pjesės tekstui tapo didžiausiu iššūkiu. Ne vienam iš jų „nulaužti kodą“ pavyko tik antrąją hakatono dieną, kai buvo išklausytos naudingos lektorių paskaitos, susipažinta ir pabendrauta su freskos autore, praleista nemažai laiko tiesiog žiūrint į freską ir leidžiant vaizduotei kurti interpretacijas.

Dalyviams pagelbėjo profesionalūs lektoriai

Organizatoriai pasirūpino, kad hakatono dalyviai gautų visą per tokį trumpą laiką įmanomą teorinę ir net praktinę pagalbą rašant pjeses. Pirmąją projekto dieną jiems paskaitą skaitė rašytojas, literatūros kritikas, radijo teatrą LRT radijuje kuruojantis ir kino scenarijus, tekstus spektakliams, miuziklams rašantis Rimantas Kmita, dar gerai žinomas kaip romano „Pietinia kronikas“ autorius. Lektorius atskleidė radijo teatro pjesės teksto subtilybes, kaip ribotos apimties tekstu klausytojui nupiešti kuo išsamesnį ir iškalbingesnį paveikslą.

Antrąją dieną dalyviai buvo supažindinti su viskuo, ką reikia žinoti apie garsus ir jų išgavimo priemones bei technikas – vieną iš pagrindinių radijo pjesių elementų, padedantį atgaivinti aktorių skaitomą dialogą, garsais sukurti kuo įtikinamesnes scenas. Šių garso gudrybių mokė lektoriai Aleksandra ir Vilius Kerai – pirmieji lietuviai garso prodiuseriai, tapę „Grammy“ nominantais, akustinės muzikos garso įrašo kompanijos „Baltic Mobile Recordings“ ir pirmosios Baltijos šalyse skaitmeninės koncertų salės įkūrėjai, garso režisieriai, dirbantys su svarbiausiais Lietuvos ir užsienio orkestrais, pasaulyje žinomais atlikėjais ir leidybinėmis bendrovėmis.

Paskaitos hakatono dalyviams ne tik pravertė kuriant radijo pjeses, bet ir davė naujų žinių ateities darbams, kūrybai. Po paskaitų lektoriai skyrė laiko konsultacijoms ir diskusijoms, atsakinėjo į konkrečius kūrybinius klausimus.

Išliekamoji parašytų radijo teatro pjesių vertė

Kaip atskleidė hakatono sumanytojai, artimiausiu metu iš visų dalyvių parašytų pjesių kompetentinga komisija išrinks tris geriausias, kurių autoriai bus apdovanoti, o jų kūrinius profesionaliai surežisuos ir įgarsins patyrę jaunosios kartos teatro režisieriai Uršulė Bartoševičiūtė, Augustas Gornatkevičius, Naubertas Jasinskas ir jų komandos. Planuojama, kad trys profesionaliai parengtos ir įgarsintos radijo pjesės bus pristatomos kaip inovatyvi ir unikali bibliotekos edukacija, kuri supažindins bibliotekos lankytojus ir Šiaulių miesto svečius su freskos išskirtinumu, įprasmins šio kūrinio meninę ir istorinę vertę. Edukacijos metu lankytojams bus siūloma apsilankyti Didžiojoje skaitykloje, užsidėti ausines ir žvelgiant į freską „Metraštininkas“ išklausyti vaizdą praturtinančio, freską savaip interpretuojančio radijo teatro kūrinį.

Tomo Pauliuščenkos inf.
ŠAVB archyvo nuotr. (DAUGIAU NUOTRAUKŲ)

Organizatorė – Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Partneriai ir rėmėjai: LRT, Lietuvos aklųjų biblioteka, Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiaulių turizmo informacijos centras, Artūro Areimos teatras, Lietuvos rašytojų sąjunga, Šiaulių dailininkų organizacija, meno kultūros žurnalas „Krantai“, scenos menų puslapis „Menų faktūra“, „Vero Cafe“, UAB „Rūta“, leidyklos: „Vaga“, „Odilė“, „Aukso žuvys“, „Kitos knygos“.