Gydytoja vaikų kardiologė Loriana Kilaitė: „Net ir lengvai persirgusiems COVID-19 infekcija vaikams gali atsirasti širdies komplikacijų“

Gydytoja vaikų kardiologė Loriana Kilaitė: „Net ir lengvai persirgusiems COVID-19 infekcija vaikams gali atsirasti širdies komplikacijų“
Vilnius
Reporteris Brigita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Gydytoja vaikų kardiologė Loriana Kilaitė: Net ir lengvai persirgusiems COVID-19 infekcija vaikams gali atsirasti širdies komplikacijų“.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos neaplenkia ir vaikų. Jos gali būti ne tik įgimtos, paveldėtos, bet išsivystyti po persirgtų infekcijų, tarp jų ir COVID-19. Nerimą kelia, kad daugėja vaikų, kuriems kardiovaskuliniai sutrikimai nustatomi net nesulaukus paauglystės. Vis dažniau jie atsiranda dėl nesveikos gyvensenos ir per didelio svorio. „Šių pacientų širdis dar sveika, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia gydyti“, – pažymi Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikos gydytoja vaikų kardiologė Loriana Kilaitė.

Neseniai prie šios gydymo įstaigos kolektyvo prisijungusi gydytoja vaikų kardiologė atkreipia dėmesį, kad vaikų širdies ligos labai susijusios su amžiumi. Jai tenka konsultuoti pacientus nuo 1 mėnesio iki 18 metų, tad jų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų spektras platus, patologijos labai skirtingos, nusiskundimai ir simptomai – patys įvairiausi. Pasak L. Kilaitės, naujagimius ir kūdikius tėveliai paprastai atveda su šeimos gydytojo rekomendacija ir siuntimu.

Baiminamasi, kad šios amžiaus grupės vaikai gali turėti struktūrinių širdies patologijų po to, kai šeimos gydytojai nustato jiems širdies ūžesį, todėl siekiama išsiaiškinti, dėl ko jis atsirado. Tik išklausytas širdies ūžesys nėra patologija, bet gali būti pirmasis požymis, kad vaikas turi struktūrinę širdies ydą. Ydų spektras labai įvairus, o gydymo ir stebėjimo taktika priklauso nuo patologijos sunkumo. Kartais būtina skubi chirurginė intervencija, kartais reikalingas stebėjimas ir kontrolė.

„Tačiau jeigu tokie pacientai nebūtų atvedami pas gydytoją vaikų kardiologą ir šios ydos liktų nepastebėtos, laikui bėgant, po kelių mėnesių ar metų, gali atsirasti ir širdies nepakankamumas, ir įvairios kitos rimtesnės širdies problemos, pakitimai, kuriuos žymiai sunkiau išgydyti“, – aiškina L. Kilaitė ir ragina suaugusius nepraleisti pro akis tokių šioms ligoms būdingų simptomų, tokių kaip per mažas svoris, sulėtėjęs augimas, blyški ar pamėlusi odos spalva.

Kai mažylis paauga tiek, kad sugeba pats pasakyti, kas jam blogai, dažniau kreipiamasi dėl tam tikrų jo skundų, susijusių su kitomis patologijomis – dėl skausmo krūtinėje, permušimų, silpnumo, alpimo. Vaikui pradėjus vaikščioti, bėgioti pastebimas ir fizinio krūvio netoleravimas, greitesnis nuovargis, todėl tėvams lengviau susiorientuoti, kad kažkas yra ne taip. Vaikai ne visada sugeba pasakyti, kas tiksliai vyksta, bet dažnai įvardija, kad širdis kažkaip keistai plaka, vartosi ar trankosi.

Žinoma, jie gali ir nieko nepastebėti, bet tėvai anksčiau ar vėliau pamato, kad vaiko fizinis aktyvumas pasikeitęs, kad jis ne toks pats kaip bendraamžiai, tarsi iškrenta iš konteksto ir jam tai trukdo. Pavyzdžiui, visi kiti dukters ar sūnaus draugai dar bėgioja, o jis jau jaučiasi pavargęs, sunkiai kvėpuoja. Svarbūs požymiai yra galvos skausmai ar svaigimas, dažnas kraujavimas iš nosies, jie gali rodyti, kad padidėjęs kraujospūdis.

„Šiuo laikotarpiu ypač aktualu stebėti vaikus, persirgusius COVID-19 infekcija. Jiems dažnai nustatomas pokovidinis sindromas, kai iki pusės metų po ligos užsitęsia silpnumas, dažnas širdies plakimas, kraujospūdžio labilumas. Kartais šie simptomai atsiranda po kelių mėnesių. Tai gali būti pirmieji rimtesnės širdies ligos, jos struktūros ar funkcijos sutrikimo požymiai. Visai nesvarbu, kokia buvo ligos eiga, sunki ar lengva. Tas, kuriam buvo nustatytas plaučių uždegimas gali išvengti komplikacijų, o kuriam buvo tik nedidelė sloga, jų turėti“, – teigia L. Kilaitė.

Todėl ji rekomenduoja po persirgtos koronaviruso infekcijos bent kartą apsilankyti pas gydytoją vaikų kardiologą ir įsitikinti, ar viskas tvarkoje. Yra nemažai atvejų, kai ateinama be reikalo, tačiau taip surandamos patologijos, kurios gali būti ir pražiūrėtos. Juo labiau, kad pastaraisiais metais vaikų, sergančių širdies ligomis skaičius didėja, ir tai susiję ne vien su pagerėjusiomis diagnostikos galimybėmis, didesniu tėvų ir šeimos gydytojų dėmesiu vaiko sveikatai.

Vaikų širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodikliai atspindi bendras tendencijas populiacijoje, kurioje sergamumas šiomis ligomis auga ir jaunėja. Tai susiję su per mažu fiziniu aktyvumu ir nesveika mityba. Vis daugiau vaikų turi viršsvorį, yra nutukę, todėl kardiovaskulinės problemos, pasireiškiančios vyresniame amžiuje, atsiranda anksčiau. Besiskundžiančių dažnais širdies plakimais, hipertenzija yra ir dešimtmečių-vienuolikamečių, nors ne taip seniai tai buvo paauglių problema.

Diagnozei nustatyti, ligos eigai patikslinti Šiaulių „Senojo bokšto“ klinikoje paskyrus gydytojui vaikų kardiologui bus atlikti visi reikiami tyrimai. Tokie kaip ultragarsinis širdies (širdies echoskopija), kompiuterinė veloergometrija, ramybės ir kompiuterizuota krūvio elektrokardiogramos, visi kiti pilnam kardiologiniams ištyrimui reikalingi laboratoriniai tyrimai: lipidograma (nustato bendrą cholesterolio, didelio tankio lipoproteinų cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, trigliceridų kiekį kraujyje), kalio, natrio, magnio koncentracijos tyrimas.

Esant poreikiui, šioje gydymo įstaigoje atliekami visi naujausi instrumentiniai tyrimai: Holterio paros monitoravimas (elektrokardiogramos rašymas visą ar kelias paras prie žmogaus kūno pritvirtinus nedidelį aparatą, registruojantį širdies veiklą), paros arterinio kraujospūdžio monitoravimas (nepertraukiamas arterinio kraujospūdžio fiksavimas visą parą prie kūno pritvirtintu ilgalaikės arterinio kraujospūdžio stebėsenos aparatu) ir jo metu registruotų duomenų detali analizė, ataskaitos, išvadų ir rekomendacijų paruošimas ir kt.

Paskyrus gydymą, mažieji pacientai ir jų tėveliai gydytojui vaikų kardiologui galės užduoti visus rūpimus klausimus. Labai svarbu, kad jiems bus suteikta išsami informacija, susijusi ne tik su tuo, kokius vaistus ir kada gerti, kaip dažnai atvykti pakartotinai konsultacijai, bet ir pateikti praktiniai patarimai, rekomendacijos, kaip koreguoti vaikų ar paauglių kasdienius įpročius, mitybą, fizinį aktyvumą, kaip prie pasikeitusios situacijos prisitaikyti visai šeimai.


 

Remiamas turinys

Redakcija rekomenduoja