Laikas, kai visi takai takeliai veda į mokyklą, net tiems, kurie seniai užvėrė jos duris, sukelia prisiminimų audras. Tie vėjai sugrąžina mums bendraklasių veidus, bet dar ryškiau iškyla prisiminimuose mokytojų veidai ir vardai. Gyvenimas išmoko mus vertinti tuos, kurie išties vedė pažinimo keliu, mokė rikiuoti prioritetus, skatino mąstyti plačiai, žvelgti giliai, mąstyti kritiškai. Ir visai nesvarbu, kur toks mokytojas-šviesulys buvo nublokštas: kaip auksas pelenuose, taip ir mokytojas atokiausiame krašte gali šviesti ryškiai. Labai ryškiai.