Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt
Praeito šimtmečio dvidešimt pirmaisiais metais Šveicarijos pavyzdžiu to meto šviesuolių Kaune įkurta Lietuvai pagražinti draugija Lietuvos žmones kvietė aktyviai veiklai gražinant ir puoselėjant savąjį kraštą, patriotine dvasia ugdant jaunąją kartą.
Draugijai vadovavo Lietuvai gerai žinomi žmonės kanauninkas Juozas Tumas – Vaižgantas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas Vladas Nagevičius, įkūręs karo medicinos tarnybą ir Vytauto Didžiojo Karo muziejų, įvairiapuse veikla pasižymėjęs Vladas Braziulevičius - Braziulis. Prie organizacijos ištakų stovėjo to meto šviesuoliai ir politiniai veikėjai profesoriai Povilas Matulionis ir Tadas Ivanauskas, Valstybės tarybos pirmininkas ir K.M. Čiurlionio palikimo išsaugotojas Stasys Šilingas, Eugenijus Kubilius.
Deja 1940 metais draugija buvo uždaryta, archyvai sunaikinti.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę laikraštis „Tėviškės gamta“ 1995 metais septyniasdešimt pirmajame laikraščio numeryje paskelbė išsamią archyvinę medžiagą apie draugiją ir tais pačiais metais Menininkų rūmuose vykusioje Draugijos atkuriamojoje konferencijoje išrinko draugijos Centro tarybą, Garbės pirmininką monsinjorą Kazimierą Vasiliauską, Centro valdybos pirmininką Juozą Dingelį. Šiek tiek vėliau draugijos Garbės pirmininku išrinktas poetas Justinas Marcinkevičius.
Dabar draugija šešiasdešimt trijuose skyriuose vienija apie 4 tūkstančius narių, veikla įvairiapusė,- dorovės, pilietiškumo, tautinio savitumo ir kultūros ugdymas, gamtos paminklų apsauga, aplinkos tvarkymo, istorinių datų minėjimai ir daugelis kitų veiklų.
Praeiti metai buvo reikšmingi: Draugija šventė įkūrimo šimtmetį. Ta proga Kupiškyje buvo pasodintas draugijos šimtmečio parkas, o jame monsinjoro Kazimiero Vasiliausko ir poeto Justino Marcinkevičiaus atminties ąžuolai.
Utenos rajono savivaldybės tarybos posėdžių salėje įvyko Draugijos šimtmečiui išleistos knygos „Tautos kuriama Lietuvą“ pristatymas, kuriame dalyvavo rajono meras Alvydas Katinas, veikliausi Draugijos Utenos skyriaus nariai, visuomeniški miesto gyventojai.
Leidinį pristatė Draugijos Pirmininkas Juozas Dingelis ir kartu atvykę Ramutis Oleka ir prof. Alfonsas Vaišvila.
Į Lietuvos Kultūros ministerijos kuruotą leidinį knygos sudarytojai Juozas Dingelis ir Ona Poškienė įtraukė prof. Dr. Valdo Rakučio, prof. habil. dr. Alfonso Vaišvilos, akademiko Romualdo Grigo, Vytauto Antano Dambravos ir kitų žinomu autorių straipsnius. Ši knyga, kaip paminklas - savo patyrimo užkodavimas ateinančioms kartoms, kad šių dienų darbuose matytų įkvėpimą.
Uteniškis ekslibrisų kūrėjas dailininkas Klemensas Kupriūnas Draugijos Pirmininkui padovanojo naują savo kūrinį Žalgirio mūšio tema.
Šventėje buvo pagerbta ilgametė Utenos pirmos vidurinės mokyklos mokytoja Birutė Raginytė – Žemaitienė.
Plačiai žinoma devyniasdešimtmetį švenčianti nenuilstanti visuomenės veikėja, nusipelniusi mokytoja, šviesuolė už savo lėšas Naujajame Daugėliškyje Ignalinos rajone pastačiusi paminklą skirtą Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmečiui ir plk. Kaziui Abaravičiui - Abarui, šaulių vadui Nikodemui Abaravičiui bei kunigui Krištapui Abaravičiui ir už tai apdovanotą Lietuvos kariuomenės medaliu kariams ir civiliams "100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei".
Įteikdami gėles, dėkodami už didžiulį nenuilstamą triūsą, už puikius darbus jubiliatę sveikino Utenos rajono meras Alvydas Katinas, administracijos direktoriaus pavaduotoja Zita Ringelevičienė, Utenos regioninio profesinio mokymo centro direktorius Zenonas Alekna, pirmasis Utenos profesinės mokyklos direktorius Albertas Žarskus LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis, buvusios mokinės į kurias mokytoja po šitiekos metų kreipėsi vardais.
Jūs esate pavyzdžiu, kaip reikia įamžinti praeitį, gerbti Lietuvių kalbą. Džiaugiuosi, kad nuo senovės mūsų kalba buvo kilninama - kalbėjo jubiliatė, džiaugiuosi, kad mane sveikina mokiniai, kuriems aš buvau gana griežta.
Jubiliatė išdavė savo energijos paslaptį: metus dedu už nugaros ir einu į priekį.