Žmogus, gyvenantis bendruomenėje, savo laiką skiria pareigoms, veiklai, vaidmenims, be kurių jo buvimas būtų neįmanomas. Tačiau jis turi ir laisvalaikį, kurio metu atkuria jėgas, atsipalaiduoja, ieško džiaugsmą teikiančios veiklos. Laisvalaikis nėra visiško dykinėjimo ir pasinėrimo į pramogas laikas.
Laisvalaikis nereikalauja siekti profesionalumo aukštumų, jo metu gali nedidelėje bendruomenėje pasidžiaugti ir mažais pasiekimais, kurie teikia laimės gyvenime. Įdomu tai, kad sugebama suderinti labai skirtingas veiklas: meno subtilumą ir kovinio sporto šiurkštumą, veržlumą. Tarp tokių priešpriešų dvasios laisvės ir saviraiškos kelio ieško pašnekovė Kamilė Mickutė. Ji teigia: „Aš jaučiuosi daug geriau, kai kažką moku ir galiu tai parodyti kitiems žmonėms".