Ka­ra­liai be ka­rū­nų ne­niurz­ga, jie dai­nuo­ja (papildyta vaizdo įrašu)

Šiauliai

Pag­rin­di­nė ži­nu­tė, ku­rią ne­ša šių links­mų vy­rų kom­pa­ni­ja, pa­si­rink­ta V. Kam­ra­ze­rio dai­nos ei­lu­tė: „Vis dar kru­tam, se­nas drau­ge.“ „Mes gy­vi. Mes svei­ki. Mes no­ri­me. Mes ga­li­me“, – vie­nas per ki­tą šne­ka vy­rai. (Sau­liaus Jan­kaus­ko nuo­tr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

201422

„Mes – ka­ra­liai be ka­rū­nų“ – šias „Vai­ro“ gru­pės dai­nos ei­lu­tes dai­na­vęs ar bent jau gir­dė­jęs yra ko­ne kiek­vie­nas. Bū­tent jos vėl su­bū­rė drau­gėn šiau­lie­čių mu­zi­kan­tų ket­ve­riu­kę, ku­ri prieš dau­ge­lį me­tų gro­jo le­gen­di­nia­me an­samb­ly­je. Vy­rai ke­ti­na at­gai­vin­ti se­niau skam­bė­ju­sias sa­vas dai­nas ir pa­si­da­ly­ti jo­mis su ger­bė­jais pla­nuo­ja jau vi­sai grei­tai – va­sa­rį nu­ma­ty­ta­me kon­cer­te.
 

Priminti nepamirštą

Prieš daug metų kartu pradėję muzikinę karjerą grupėje „Vairas“, jau kuris laikas repetuoti draugėn susibėga Vadimas Kamrazeris, Romualdas Šiaudkulis, Vidmantas Mikalauskas ir Sigitas Orūnas. Rodos, skamba tos pačios puikiai žinomos dainos, bet skamba kažkaip kitaip. Anot muzikantų, toks ir yra sumanymas – prisiminti pačius populiariausius ir karščiausius ano meto grupės hitus, bet suteikti jiems naujo skambesio.

Grupei bendražygių ir bendraminčių, kaip juokauja jie patys, senjorų per 60 ir beveik pensininkų, vadovauja V. Kamrazeris, kuris per visus tuos dešimtmečius nebuvo nutraukęs muzikinės karjeros. O ir kiti muzikantai įgijo papildomos muzikinės patirties – tai ir atsispindės naujose dainų aranžuotėse. Anot muzikanto, kitas ir instrumentų skambėjimas, nes per tris dešimtmečius keitėsi ir techninės galimybės, net ir kūrinių tempas, dabar juos atliekant, šiek tiek pasikeitė.

„Jei tuo metu, kai mes pradėjome groti kartu (1984 m., – aut. past.), būtų kas pasakęs, kad tokiomis sąlygomis kaip dabar vyks darbas, aš nepatikėčiau. Juk tuomet ir garso kolonėlės, ir net gitarų korpusai savo rankomis buvo padaryti“, – prisimena Vadimas.

„Mes norime padaryti kažką gero. Parodyti tą savo muziką, kurią grojome anksčiau. Tai yra V. Kamrazerio ir S. Orūno kūriniai. Norime juos paleisti šiuolaikiškai skambant. Nes įrašai buvo daryti 1984–1986 m. – tai labai labai seniai. Norėtųsi, kad žiūrovas išgirstų naujovišką skambesį“, – atgimimo idėją pristato R. Šiaudkulis.

Muzikantai sako, kad seniau jų muzika būdavo laikoma universalia – tai yra visoms amžiaus grupėms. Tad ir dabar tikisi, kad vyresniems, su tomis dainomis užaugusiems klausytojams jos primins jaunystę, o jaunimui tai bus maloni pirmoji pažintis.

„Ta karta, su kuria mes susitikdavome salėje prieš 30 metų ir daugiau, prisimena tuos kūrinius. Bet dabar yra užaugusi nauja karta, kuriai tos dainos atrodo naujos, gal net ir įdomios. Tai tikimės susitikimo“, – su neslepiamu jauduliu, kaip vėl priims juos publika, sako V. Mikalauskas.

Tiesą sakant, nebuvo to laikmečio, kad senosios „Vairo“ dainos būtų pamirštos: jos visada skambėjo radijuje, televizijoje kaip senieji įrašai ar perdainuotos įvairiuose muzikiniuose projektuose.

„Mes tuo džiaugiamės, kad jie skamba. Vadinasi, tas kūrėjas, kuris parašė žodžius ir sukūrė muziką, pasiekė savo“, – pritariamai šypsosi Romualdas.

rtk09548.JPG

„Vis dar krutam, senas drauge“

Idėja susiburti ir vėl kartu groti, galbūt ir koncertuoti kilo natūraliai. Anot muzikantų, jie ne tik buvę bendradarbiai gamykloje ar ilgamečiai scenos kolegos, bet ir seni bičiuliai. „Ko mes čia susirenkame? Pasiilgome vienas kito ir tų savo senų kūrinių, norime dar ir kitų kūrinių pagroti. Pasirodo, mes negalime be šito“, – išsiduoda Romualdas.

„Kai kurie iš mūsų lyg verdantys arbatiniai: kai vanduo viduje, tai ir veržiasi garas. Kūrybinio polėkio nenuslėpsi“, – sako Vidmantas.

Vyrai juokauja, kad pagrindinė žinutė, kurią neša šių linksmų vyrų kompanija, pasirinkta V. Kamrazerio dainos eilutė: „Vis dar krutam, senas drauge.“

„Mes gyvi. Mes sveiki. Mes norime. Mes galime. O vertins mus žiūrovas“, – vienas per kitą šneka vyrai.

Palaikymas

Muzikantus įkvepia ir tai, kad iniciatyvą palaiko ir artimieji, ir pažįstami. Svarbiausia, nekritikuoja ir šeimos nariai.

Prieš metus išėjęs į pensiją Vidmantas sako, kad jo šeima šią žinią pasitiko plojimais: „Jie tyliai ir garsiai plojo delnais ir trypė iš džiaugsmo.“

Artimieji mato ir supranta, kad muzikantui, kad ir koks turiningas veiklomis būtų jo gyvenimas, sunku be muzikos. „Jie žiūri, kad tamposi, tamposi žmogus po kambarį ir neiškentę sako: „Eik gal pagrok ką nors“, – sako grupės būgnininkas Romualdas.

„Maniškė šeima visai nereaguoja į šį sumanymą, nes manęs nemato“, – iš tiesų juokauja Vadimas, mat jo žavioji žmona aktorė Jūratė Budriūnaitė tą meilės vakaro koncertą irgi turės tam tikrą amplua.

Pastarieji metai daugeliui buvo sunkūs, ypač emociškai. Žmonėms dėl įvairių suvaržymų veiklose labai trūksta bendravimo. Po kaukėmis dingo paslėptos šypsenos, taip sužvarbsta ir širdys, daugėja neigiamų emocijų, pasipiktinimo, depresijų. Muzikantai nusprendė būti visam tam niurzgėjimui opozicija – jie dalysis pozityvu.

„Paskutiniu metu atsirado labai daug niurzglių. Mes norime parodyti, kad esame vyresnio amžiaus žmonės, mes judame, dirbame, stengiamės gyventi pozityviai ir neverkiame dėl kiekvienos smulkmenos, nedejuojame. Daugiau optimizmo. Šypsokimės ir viskas bus gerai“, – vienas kitą papildo muzikantai.

Žinoma, ir jų repeticijose pasitaiko visko, bet kūrybiniame procese taip ir turi būti. „Bambame. Ginčijamės. Natūralu“, – apie tai, kuo skiriasi dabartinės repeticijos nuo jaunystės optimizmo, sako Vidmantas. „Ir kuo toliau, tuo labiau“, – nepaneigia Vadimas.

rtk09556.JPG

Jokio verslo plano

Paklausti, ar stengsis atgaivinti grupę, surengti kokį nostalgišką muzikinį turą ar išleisti naujų įrašų, vyrai sutartinai purto galvas. Esą groja labiau dėl savęs pačių. „Nors ką gali žinoti“, – gūžteli pečiais V. Kamrazeris. O dabar jie linksmai kikena iš pačių savęs ir nesijaudina, kad scenoje nebeatrodys kaip jaunystėje.

„Toks grojimas mums patiems džiaugsmo teikia. Tikimės, kad skambesys ir klausytojų nenuvils. O atrodymas... Atradau interneto platybėse tokią madą, kai susirenka seni, už mums dar senesni draugai ir taip smagiai sau pagroja. Ir ne tik sau, bet sales užpildo“, – sako Vidas, nesijaudinantis dėl pensininkų scenoje nuo tada, kai atrado senų muzikos mohikanų madą.

„Tais laikais, kai mes grojome, tokios galimybės nebuvo – groti sau. Tai du skirtingi dalykai: kai tu groji vien už pinigus, kad išgyventum, ir kai tu gali pagroti sau. Jeigu tai išsivystys – duok Dieve, bet jei ne – mes būsime džiaugsmingi dėl to, ką nuveikėme“, – sako Romualdas, jau daug metų gyvenantis ne iš muzikos, o iš vadybinės veiklos. Dirbo jis mokyklų vadovu, o dabar transporto logistikos specialistu.

„Mes verslo plano jokio neturime“, – ramiai pripažįsta susibūrusios grupės vadovas Vadimas.

rtk09566.JPG

Nekarūnuoti karaliai

Anot V. Kamrazerio, jie pergroja patys save, tad vasarį, atėję į koncertą, gerbėjai išgirs jiems jau žinomas dainas (maždaug 80 proc. dainų bus seni kūriniai), žinoma, bus ir naujų, mažai kam girdėtų.

„Pagrindinis variklis – Vadimas. O mes stengiamės prie jo derintis. Jis toks lyg mūsų smegenuoklis“, – draugiškai juokiasi muzikantai, patikėję ir idėjinę, ir organizacinę koncerto pusę bei atsidavę Vadimo vadovavimui.

O šis atkerta: esą, žinoma, juk jis iš visų į septintą dešimtį įžengusių muzikantų yra jauniausias ir su dailiausia nepražilusia šukuosena.

Taip lyg juokais, lyg rimtai besiruošdami koncertui, muzikantai sako, kad yra dar viena idėjinė jų būsimo koncerto žinutė, kuri skatina pažvelgti į viską, kas vyksta, su sveika saviironija.

„Yra ir kita daina, kurios leitmotyvas švystelės ne tik afišoje – „Mes karaliai be karūnų“. Norime, kad tai su savotiška humoro doze būtų sumiksuota“, – tarsteli Vidmantas.

„Kaip viskas pavyks – su karūnomis ar be būsime, spręs žiūrovas“, – jo mintį tęsia Romualdas.

Idėją dvejus metus vilkina pandemija

Tai jau nebe pirmas muzikantų bandymas susijungti ir groti drauge, koncertuoti viešai. Dalis šios grupės jau buvo susirinkę 1993 m. Vėliau daugiau kaip prieš dešimtmetį – 2006 m. susibūrę į „Suncity Beat“ kolektyvą – jau ruošėsi grupės „Vairas“, kurioje jie visi kaip muzikantai yra „gimę“, jubiliejui. Deja, entuziazmą pristabdė tuomečio vadovo Egidijaus Štaro netektis. Tam tikrą laiką stojo tyla.

Koncertinį vakarą skambės išėjusiems muzikantams dedikuotas kūrinys.

Šįsyk planus vilkina koronaviruso pandemija. Muzikantai pasakoja trumpam susibūrę dar 2019 m., kad jubiliejinius 35 veiklos metus (grupė „Vairas“ pirmąsyk koncertavo 1984 m. kovo 8 d., – aut. past.) kartu paminėtų. Na, o dabar po ilgos pertraukos – dar vienas bandymas.

Beveik viskas jau suplanuota, suderinta, nugludinta ir, anot V. Kamrazerio, jokių netikėtumų neturėtų būti.

Deja, iki koncerto likus mėnesiui, paaiškėjo, kad dėl asmeninių priežasčių ir kitų aplinkybių gitaristą S. Orūną šventinį vakarą scenoje pakeis kitas muzikantas.

img-2716.JPG

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt