Saksofonas ar dirigento batuta? Abu!

Šalia gerbiamo maestro Sigito Vaičiulionio Šiaulių pučiamųjų orkestro koncertuose miestiečiai gali pastebėti kolektyvui diriguojantį Gediminą Brūzgą. Jis mielai pats groja saksofonu ir prisipažįsta, kad jam dirigavimas ir grojimas yra neatsiejami. Daugiau apie savo muzikinę veiklą ir ryšį su gimtuoju miestu papasakojo pats G. Brūzga.

– Kaip ilgai tęsiasi Jūsų ir Šiaulių pučiamųjų orkestro bendradarbiavimas? Kaip atsidūrėte dirigento pozicijoje?

Pats pradėjau groti orkestre saksofonu, o 2010 m., galiausiai baigęs mokslus Vilniuje, likau neabejingas gimtajam miestui – gavęs orkestro dirigento pareigas grįžau į Šiaulius.

– Jus visada lydi ir saksofonas. Kodėl būtent šis instrumentas patraukė dėmesį? Kas paskatino su saksofonu surišti ir tolesnį savo gyvenimą?

Iš tiesų vaikystėje muzikos mokykloje pradėjau groti fortepijonu, kadangi mano mama yra pianistė. Pasimokęs ketverius metus, vieno koncerto metu pamačiau ir išgirdau saksofoną. Tuomet pradėjau mokytis juo groti ir nuo tada su šiuo instrumentu nebesiskiriu.

– Ar grojimas saksofonu, ar dirigavimas jums arčiau širdies? Galbūt dirigavimas yra tik darbas, o grojimas – tai, ką išties galėtumėte veikti neskaičiuodamas valandų?

Abi veiklos neatsiejamos. Kartais diriguojant norisi pačiam reikiamai sugroti arba grojant – diriguoti visiems kitiems. Ir vienaip, ir kitaip galima atsiskleisti, interpretuoti kūrinį ir išreikšti save. Galbūt pačiam grojant tai lengviau padaryti, nes daugiau metų tuo užsiimu.

– Grojate ir solo, ir su įvairiais kolektyvais. Kiek šiuo metu turite su grojimu susijusių veiklų, gyvuojančių projektų?

Man yra tekę groti tikrai įvairiose vietose ir vienam, ir su įvairiais kolektyvais. Šiuo metu turiu solo programą su Šiaulių pučiamųjų orkestru, laisvalaikiu ruošiame programą ir repetuojame su neseniai įkurta lengvo džiazo kvinteto grupe „Open View“ – grojame žinomus džiazo standartus bei džiazo kryptimi aranžuotus populiariuosius kūrinius. Grupės priešakyje turime charizmatišką vokalistą Evaldą Vaikasą. Keli koncertai buvo filmuojami, todėl turime medžiagos vaizdo klipams. Žinoma, įvairiais kanalais stengiamės paskleisti žinią apie savo veiklą.

Taip pat esu parengęs programą su puikia dainininke Aurelija Čižauskaite. Kita man labai patikusi patirtis – projektas su Šiaulių dramos teatru, kai grojau spektaklyje „Geismų tramvajus“, dirbau su aktoriais. Tai buvo proga atrasti save kitokioje scenoje.

– Studijavote Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Vilniuje, tačiau pasirinkote dirbti ir kurti Šiauliuose. Kas lėmė tokį sprendimą?

Mane traukė grįžti į gimtąjį miestą, pas savus žmones, gatves, norėjau čia kurti ir gyventi. Vilniaus šurmulys nesužavėjo, o Šiauliuose mačiau visas galimybes atrasti savo vietą ir atsiskleisti.

– Su Šiaulių pučiamųjų orkestru dalyvaujate konkursuose, grojate visose svarbiausiose miesto šventėse. Kuo labiausiai didžiuojatės iš to, ką kartu su kolektyvu pavyko pasiekti?

Džiaugiuosi, kad esame ir galime būti matomi mieste, koncertuose, bulvare, šventiškose eisenose, bažnyčiose ar net sporto renginiuose. Taip pat džiaugiuosi bendradarbiavimu su kitų miestų pučiamųjų orkestrais ir jų kvietimais į savo miesto šventes, orkestrų čempionatus, festivalius.

Tačiau didžiausiu kolektyvo pasiekimu laikau orkestro narių vieningumą, draugiškumą, norą būti bendruomeniškiems. Manau, visi eidami į darbą jaučiamės kaip radę antruosius namus.

– Kolektyvas pajėgus išlaikyti aukštą profesionalumo lygį, tad yra nemažai potencialo daug nuveikti. Gal turite ambicingų planų ateičiai?

Dirbdami su gerbiamu maestro S. Vaičiulioniu, visada turime ambicingų planų, siekių, norime orkestrą vis pakylėti laipteliu aukščiau, atrasti tai, ko dar neatradome, išbandyti, ko neišbandėme.

– Žvelgdamas į jaunimą Šiauliuose, ar matote ryškių talentų, kurie ateityje galėtų pakeisti nueinančių muzikų kartą?

Be abejo, visada atsiras galinčiųjų pakeisti nueinančią kartą. Mieste yra gabių muzikantų, bendradarbiaujančių su kai kuriais orkestrais. Tiesa, kai kuriose pučiamųjų instrumentų pozicijose jaučiame stygių ir tai neramina. Vis dėlto tikiuosi, kad intensyvus orkestro dalyvavimas viešuose renginiuose ir matomumas įvairiose atvirose erdvėse skatins jaunimą domėtis instrumentine muzika, o kai kuriuos įkvėps ir pačius mokytis muzikos.

– Ko norėtumėte palinkėti jaunam saksofonu pradedančiam groti žmogui?

Bet koks pasirinktas kelias yra nelengvas, bet linkėčiau pasirinkus nesiblaškyti, užsispirti ir siekti savo tikslų, bendradarbiauti, bendrauti ir domėtis savo sritimi, naujovėmis.

Šis pokalbis yra interviu ciklo „Šiauliuose gimusi muzika“ dalis. Jo metu kalbinami penki Šiauliuose gyvenantys ir kuriantys muzikos profesionalai, kurie patys kuria ir atlieka muziką, išugdė ne vieną kartą muzikų, garsinančių miesto vardą visoje šalyje ir už jos ribų. Šių pokalbių tikslas – atsukti rampos šviesas į išskirtinius ir be galo talentingus Šiaulių muzikus ir pristatyti juos platesnei auditorijai.

Už paramą rengiant šį pokalbių ciklą dėkoju Šiaulių miesto savivaldybei.

Gražina Montvidaitė