Skulptorius labiausiai vertina tradicines medžiagas, visų pirma marmurą. Dailininkas gerai jaučia akmens savybes ir meistriškai išnaudoja visas jo galimybes. Ieškodamas žmogaus kilmės ištakų, skulptorius panaudoja senosios kultūros išminties kalbą. Senosios abėcėlės pagalba jis perteikia naujosios kalbos turinį. Klasikinės skulptūros vaizdai R. Mondazzi kūryboje išgyvena metamorfozę – jie reinterpretuojami. Ne paprasti mitologiniai antikos didvyriai, tritonai, kentaurai, angelai, bet daugiasluoksnės struktūros, jungia savyje numanomas reikšmes ir autentiškumą, gėrį ir blogį, šviesą ir tamsą, eterišką lengvumą ir akmens sunkumą, monumentalumą ir intymumą. Tai ir yra R. Mondazzi kūrybos pamatas.