Išgirsti žodį „vyšnios“ – ir burnoje pajunti jų skonį, užuodi kvapą. Tačiau 19 a. sakuroms, japoninėms vyšnioms, apsigyvenus europiečių soduose, skambėjo nepasitenkinimas: jos neveda maistui tinkamų, gardžių, didelių uogų! Vis dėlto grožis nugali pasaulį: nuostabūs žiedai pamažu pakerėjo Europą, Ameriką ir soduose, parkuose pradėtos sodinti sakuros. O kad jas saugiai atvežtų iš tolimos Japonijos, jau 1830 m. laivais gabenant sakurų sodinukus buvo sugalvoti specialūs šiltnamiai.