Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, maisto švaistymo problemai skiriamas itin didelis dėmesys. Maisto išauginimui, atgabenimui ir gaminimui panaudojama labai daug aplinkos išteklių. Jo įsigijimui išleidžiama nemaža dalis pinigų, o paradoksaliausia tai, kad trečdalis maisto tiesiog išmetamas į šiukšlių maišą su kitomis atliekomis ir iškeliauja į bendrą mišriųjų atliekų konteinerį. Tokios nerūšiuojamos, biologinės maisto medžiagos, sąvartynų aplinkoje tampa šiltnamio efektą sukuriančių metano dujų šaltiniu, teršia dirvožemį, gruntą ir vandenį.