„Kai tokie kaimynai, net ir draugų nebereikia“, – juokiasi šiaulietė Ramunė, gyvenanti viename Vilniaus g. daugiabutyje. Ji su džiaugsmu pasakoja apie savo ir gretimų laiptinių kaimynus, su kuriais yra subūrę nedidelę bendruomenę, bet itin artimą. Ir kartu švenčia, ir vieni kitų vaikus prižiūri, ir trūkstamą svogūną, jei paprašo, duoda kaimynams…