Draugiškas kiemas: kitur tokių nėra

„Kai tokie kaimynai, net ir draugų nebereikia“, – juokiasi šiaulietė Ramunė, gyvenanti viename Vilniaus g. daugiabutyje. Ji su džiaugsmu pasakoja apie savo ir gretimų laiptinių kaimynus, su kuriais yra subūrę nedidelę bendruomenę, bet itin artimą. Ir kartu švenčia, ir vieni kitų vaikus prižiūri, ir trūkstamą svogūną, jei paprašo, duoda kaimynams…

Vieni kitiems palengvina kasdieną

Gegužės 26-ąją buvo minima Europinė kaimynų diena. Nors penktadienį kažkaip ypatingai šios dienos jų draugiškas kiemas, kaip įvardijo Ramunė, neminėjo, tačiau nieko keisto – jiems kiekviena diena lyg kaimynų diena.

Pasak šiaulietės, aktyvi to paties daugiabučio gyventojų kompanija susikūrė tik prieš metus. Be abejo, ir iki tol vieni su kitais bendraudavo, tačiau septynių butų gyventojai bendrą grupinį pokalbį programėlėje „Messenger“ susikūrė pernai balandį. „Taip išėjo, kad anksčiau nelabai visi bendravome, po to, kai jau paaugo vaikai, kieme jų atsirado daugiau, kartu pradėjome eiti į lauką ir mes, tėvai, tai natūraliai išėjo, kad visi susibendravome“, – pačią pradžią mena pašnekovė.

Kaimynų grupinis pokalbis praktiškai nenutyla. Jei tik kas – iškart galima parašyti kaimynams ir paprašyti pažiūrėti vaikus, paklausti, gal kažkas vyks į parduotuvę, gal sutiks paimti siuntą ar pan. „Būna, jei gamini valgyti ir neturi, tarkime, kiaušinio, parašai: „Labas. Kas esate namie ir turite kiaušinių, galite man paskolinti?“ Kas nors atrašo, nueini ir pasiimi. Svogūną ar morkas tau net išmeta per balkoną“, – juokiasi Ramunė. Tiesa, net ir tie kaimynai, kurie spėjo išsikraustyti per šiuos metus, vis tiek liko grupinio pokalbio nariais ir palaiko ryšį, apsilanko vieni pas kitus.

Kaip lengva ir paprasta, kai ryšys su kaimynais toks šiltas ir betarpiškas. Ramunė patvirtina – tikrai kasdienė buitis tampa lengvesnė, laisvalaikis prasmingesnis. Šiaulietė vardija daugybę veiklų, ką drauge veikia daugiabučio kaimynai: kartu leidžia savaitgalius, kepa šašlykus, kugelį, kartu kieme imasi gėlių persodinimo darbų, vyksta į bagažinturgį, vasaromis – į vieną kurio nors kaimyno mašiną susisodina vaikus ir vyksta pasimaudyti. Net ir transporto priemonės, galima sakyti, čia bendros: anot pašnekovės, būna, kad kažkurie kaimynai nevažiuoja, bet jų mašina didesnė, tai tiesiog duoda raktelius ir leidžia vykti jų automobiliu: „Mašiną gali pasiskolinti iš bet kurio kaimyno. Toks tas mūsų draugiškas kiemas.“

Nepamiršta ir vieni kitų gimtadienių: „Nusiperkame šampano, torto ir einame bendrai pasveikinti jubiliato. Pasikviečiame į lauką, uždegame žvakutę ir pasveikiname.“ Net jei per daug maisto prisigamina kažkuri šeimininkė, ji gali būti tikra, kad kaimynai mielai priims dubenį sriubos ar lėkštę antrojo patiekalo. „Buvo, kad iš mamos parsivežiau raugintų kopūstų sriubos, nes tiesiog per daug prisivirė ir liepė man išsivežti. Paprašiau, kad supilstytų į stiklainiukus ir visiems kaimynams parvežiau po litrą sriubos. O sykį viena kaimynė pati per daug išsivirė, tai po jos žinutės mesendžeryje ir iš vienos laiptinės su dubeniu ėjo kaimynės, ir žiūri, kad iš kitos ateina“, – smagias akimirkas pasakoja Ramunė.

Patarimas – užkalbinti

Šis draugiškas kiemas ne iš tų, kurie skundžiasi kuo nors, jie patys ima ir veikia. Kaip pasakoja pašnekovė, patys kieme pasistatė stalą, nusidažė suoliukus, žiemą kasa sniegą kieme, šiltuoju metų laiku – pjaunasi žolę.

„Mes kaip draugai, tik viskas vyksta kieme“, – šypsosi Vilniaus g. daugiabučio gyventoja. Žinoma, jų kompanija mielai laukia ir kitų kaimynų prisijungiančių, tačiau Ramunė sako, kad tiesiog ne visi turi bendrų interesų, daugiausia bendrauja tie, kurie augina vaikus ar turi šunis: „Be abejo, jei reikia kasti sniegą, prisijungia ir ne tik grupėje esantys.“

Pašnekovės teigimu, nepaisant skirtingų asmenybių, visiems pavyksta išvengti barnių, kilusias problemas stengiamasi išspręsti, bendraujant atvirai. Jei kas nors ne taip pastato mašiną, ima ir pasako tiesiai šviesiai, kad nebūtų jokių bambėjimų už nugaros.

Šiais laikais geri kaimynai – didžiulis turtas. Tik kaip su jais užmegzti ryšį, kai dažnai prasilenki ar net nesusitinki? Ramunė tikina, kad svarbiausia užkalbinti: „Ryšį sukuria bendravimas, kažkoks bendras tikslas. Mums palengvino bendravimą vaikai ar gyvūnai, nes esi priverstas išeiti į lauką. Bet apskritai reikia tiesiog bendrauti, užkalbinti. Viską padaro natūralus žmogiškas bendravimas. Pirmiausia tai pagarba, sveikinimasis su kitais kaimynais, o vėliau viskas išsirutulioja savaime. Jei atsikrausto nauji, mes ne žiūrime, o patys kalbiname, klausinėjame. Na, o kai pradedi bendrauti, jie patys vėliau išeina ir nori ateiti pasikalbėti.“

Beje, šiame Vilniaus g. kieme, ko gero, neišvysi policijos pareigūnų, atvykusių dėl pernelyg didelio triukšmo. Priežastis paprasta – jei tik kas nors ruošiasi ką nors švęsti, visada ateis, įspės kaimynus, kad tą vakarą laukia atvykstančių svečių.