Šiemet – Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečio metais – kaip niekada dažnai susimąstome ne tik apie savo asmeniško gyvenimo kelią, bet ir šalies, savo krašto istoriją. Šimtas atkurto valstybingumo metų, iš kurių didžiulė atkarpa – negailestingai iškirpta okupacijos – tai nėra didelis laisvės gurkšnis. Bet, matyt, labai skalsus, nes mažai tautai pakako jėgų jį pakartoti. Antra vertus, kokios bebūtų istorinės aplinkybės, žmogaus gyvenimas yra vienas, ir kas bebūtų, žmogus vis vien stengiasi atlikti savo misiją, gyventi, kurti, džiaugtis savo darbo vaisiais ir tobulėti.