Šaulių šimtmetis: Šauliai vadovaujasi ne tik 10 Dievo, bet ir 10 savų įstatymų

Daugelis teoriškai žino, kas yra šauliai. Bet kada ir kodėl jie įsikūrė? Kokios jų ideologijos? Ką reiškia šaulių ženklas? Ar į šiuos klausimus rastumėte atsakymus?

Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius– šauliams žinomi vardai

Lietuvos šaulių sąjunga buvo įkurta prieš 100 metų - 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Idėjiniai organizacijos vadai – Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius. Mintys apie sukarintos organizacijos įkūrimą jiems abiems kilo panašiu metu. 1919 m. M. Šalčius, kartu su tuometiniais Spaudos biuro darbuotojais Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kitais, sumanė kurti organizaciją, pajėgią ginklu saugoti Kauno miestą.

Kaip pasakoja Lietuvos šaulių sąjunga, antrosios iniciatyvinės grupės, vadovaujamos V. Putvinskio, tikslas buvo padėti Lietuvos kariuomenei veikiant visoje Lietuvoje. Suvienijus šiuos abu sumanymus ir jėgas „gimė“ visuomeninė sukarinta organizacija Lietuvos šaulių sąjunga.

Čia rikiuojasi ir visiems jau gerai pažįstamos pavardės. Prie organizacijos kūrimo prisidėjo žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Fausta Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų.

Pačioje pradžioje Lietuvos šaulių sąjungos nariais buvo tik civiliai, vėliau aktyviai įsiliejo kariai ir karininkai. Tai atspindi ir pačios organizacijos idėją – civilių asmenų pagalba kariuomenei.

Lietuvos šaulių sąjungos ideologijos ir veiklos principų susiformavimui įtaką darė seniau įkurtos giminingos čekų Sokolų ir Suomijoje veikusi Suojeluskunta organizacijos.

Šaulių veiklos istorija

Sąjungos veikla 1919–1940 m. buvo vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Juk reikėjo ne tik šviestis patiems, bet užsiimti visuomenės edukacija, tad Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikė LŠS padaliniai, nuspręsta pastatyti šaulių namus, kurie turėjo tapti tautos namais.

Tai buvo deklaruota šūkiu: „Šaulių namai – tautos namai“. Didžiuliai rūmai tuomet iškilo Utenoje, Tauragėje, Alytuje ir kituose miestuose bei miesteliuose. Juose buvo vykdoma labai plati kultūrinė veikla, taip pat namai buvo šaulių susibūrimo vieta (vykdavo mokymai, veikė šaulių klubai, administracinės patalpos).

Labai svarbų vaidmenį tuometinei veiklai atliko organizacijos žurnalas „Trimitas“. Pirmasis numeris pasirodė 1920 m. gegužę–birželį. Nuo 1921 m. „Trimitas“ jau buvo leidžiamas kas savaitę.

Leidinio turinys buvo labai platus, neapsiribota vien šaulių naujienomis ir rašiniais, skelbiamos valstybės ir tarptautinės naujienos, literatūros, poezijos kūriniai, straipsniai karybos, sporto, kultūros tematika. Į „Trimitą“ rašė K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolaitis-Putinas, A. Smetona ir daugybė kitų to meto Lietuvos šviesuomenės ir valdžios atstovų.

1921 m., 1924 m. ir 1935 m. priimti Šaulių sąjungos įstatymai, kurie apibrėžė organizacijos veiklą bei funkcijas valstybėje. Visais įstatymais buvo varžomas organizacijos savarankiškumas, šaulius vis labiau susiejant su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene.

„1935 m. LŠS tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos kariuomenės vadui. Buvo panaikintas dualistinis organizacijos valdymas: iki tol organizacijai vadovavo šaulių renkamas Centro valdybos pirmininkas ir KAM skiriamas LŠS viršininkas. Vietoje šių pareigybių buvo nustatyta, jog Sąjungai vadovauja vadas, kurį skiria kariuomenės vadas. Šauliai buvo galutinai integruoti į krašto gynybos sistemą, rinktinių vadais tapo apskričių karo komendantai. Lietuvos šaulių sąjunga aktyviai reiškėsi organizuodama ugniagesybą, sportinę veiklą, tačiau svarbiausia – siekė apjungti kuo platesnes visuomenės grupes“, - pažymėta LŠS istorijoje.

Iki 1940 m. Lietuvos šaulių sąjunga tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų. Rašoma, kad 1940 m. jai priklausė apie 88 tūkst. asmenų. Organizacijoje aktyviai veikė ne tik vyrai, bet ir moterys.

Šauliais buvo žymūs to meto politikos (Antanas Smetona, Rapolas Skipitis, Mykolas Sleževičius, Juozas Urbšys, Dovas Zaunius), kultūros (Antanas Žmuidzinavičius, Unė Babickaitė-Unė Bay, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Petras Vaičiūnas), mokslo (prof. Tadas Ivanauskas, prof. Augustinas Janulaitis, prof. Liudas Vailionis, doc. Antanas Graugrokas) veikėjai.

Prasidėjus Lietuvos atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune vykusiame „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge buvo oficialiai paskelbtas Šaulių sąjungos atkūrimas. 1989 m. rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data.

Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą bei kitus valstybės objektus.

Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“. 2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Šiuo metu LŠS priklauso apie 11 tūkstančių narių.

Kodėl Vyčio kryžius?

Organizacijos ženklu nuo pat veiklos pradžios tapo Vyčio kryžius ant skydo. Tai yra vienas iš seniausių Lietuvoje naudojamų heraldinių ženklų, kitaip vadinamas Jogailaičių kryžiumi.

Šaulio ženklas – Lietuvos istorinių tradicijų atspindys, siejantis šiuolaikinius šaulius – Tėvynės gynėjus su istoriniais tautos ir valstybės gynėjais. 1919–1940m. šauliams išduodami nario ženklai buvo numeruojami, taip pat egzistavo šaulio rėmėjo ženkliukas.

„Visi ženklai buvo segami tiek ant uniformų, tiek ant civilių drabužių. Šaulio ženklas, kurį segėti turi teisę visi šauliai, yra baltos spalvos tamsinto metalo stilizuoto skydo formos. Jo centre reljefiškas dvigubas kryžius. Taip pat LŠS naudoja stilizuotą ženklą: Vyčio kryžiaus skydas padėtas ant sukryžiuoto šautuvo ir daudytės. Tai atspindi šaulių veiklos tikslus. Ginklas simbolizuoja pasiryžimą ginti Tėvynę, o daudytė – kvietimą ją ginti, taip pat šauliškų vertybių skleidimą, visuomenės supažindinimą su Šaulių sąjungos veikla, siekiant įtraukti į LŠS gretas dar daugiau piliečių“, - skelbiama LŠS istorijoje.

Įsakymai ne tik Dievo, bet ir šaulio

Anot Vlado Putvinskio, „Šaulių darbas turi būti grynai idėjinio visuomeninio pobūdžio. Vadinasi, paprastas šauliškas darbas, kurį kiekvienas šaulys turi dirbti laisvu laiku po porą trejetą valandų savaitėj nemokamai. Šaulys už tai neturi ieškoti jokių atlyginimų, privilegijų, palengvinimų.“

Visi organizacijos nariai turėjo nario knygeles, kuriose buvo įrašyti 10 įsakymų šauliams. Laikui bėgant jie šiek tiek kito, tačiau išliko iki mūsų dienų. Įsakymai šauliui yra pagrindinės ideologinės nuostatos, kuriomis yra grindžiama Lietuvos šaulių sąjungos veikla.

Įsakymai šauliui:

GINK LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ IR LIETUVIŠKĄJĄ ŽEMĘ

ŠVIESKIS IR ŠVIESK

STIPRINK VALIĄ IR KŪNĄ

BŪK DRAUSMINGAS IR MANDAGUS

GERBK GINKLĄ

BŪK TIESUS IR TEISINGAS

TESĖK ŽODĮ

BŪK BUDRUS

SAUGOK VALSTYBĖS TURTĄ

BRANGINK ŠAULIO VARDĄ IR LIETUVOS GARBĘ