Muilu, šampūnu, valikliais besinaudojanti mūsų karta gal ir nebepamena, kaip atrodo blusa, kaip skaudžiai ji kanda, kokia yra nepagaunama. Nors galiu ir apsirikti. Būna, laukiu parduotuvėje eilėje ar lėtu žingsniu eidama nužiūriu namų langus… ir užuodžiu baisingą dvoką nuo greta atsistojusio pirkėjo, arba namų langai voratinkliais apkerpėję, o į šmėklą panaši žmogysta šmėžuoja šešėlyje. Juk gali būti, kad smirdalius ir voratinklių savininkė daugina blusas. Įstrigęs pasakymas, kai nežinia kodėl nei iš šio, nei iš to atsiranda blusų, vadinasi, ateina blusų metas.