Tarša Vievio ežere: gyventojai skundžiasi smarve, po maudynių ištinka alerginės reakcijos

Nuotekos iš gyvenamųjų namų, cheminė tarša, smirdantys ir šiukšlių kupini intakai – visa tai netoli Vilniaus esančiame Vievio ežere. Vandens telkinys dėl gyvenamųjų namų nuotekų ir neegzistuojančios miesto lietaus nuotekų sistemos nuo taršos kenčia jau daugelį metų.

Vievio ežeras yra beveik tokio paties ploto kaip Vilniaus senamiestis – trijų kvadratinių kilometrų. Jau apie dešimt metų jame fiksuojama mikrobiologinė tarša. Mokslininkai, tirdami ežerą, randa žarninių lazdelių ir enterokokų bakterijų. Tai reiškia, kad vandens telkinys teršiamas buitinėmis nuotekomis iš gyvenamųjų namų arba daugiabučių.

Nors maudymosi sezonas dar neprasidėjo, Vievio gyventojas Marius Urvakis skundžiasi, kad plaukioti ežere pavojinga, nes po maudynių žmones ištinka alerginės reakcijos. Negana to, pakrantė kasmet nusidažo rudai žalia spalva dėl žydinčių dublių, kurie atsiduoda nemaloniais kvapais.

„Ežeras yra prie miestelio ir nuo visos šios problemos kenčia miestelio žmonės. [...] Analogiška situacija kaip Kuršių mariose – be antialerginių vaistų mes negalim plaukioti“, – tvirtina pašnekovas.

Netoli Vievio esančio Vilkabalių kaimo bendruomenė prieš metus užsakė atlikti išsamius ežero ir jo intakų laboratorinius tyrimus.

„Buvo gautas finansavimas aplinkosauginiam projektui. Atlikome tyrimus ir ieškojome taršos šaltinių. Prie kiekvieno intako ėmėme mėginius, po to pačiame intake ir visur rodė taršą. Pirmiausia buvo tiriama ne vien tarša, bet ir cheminė sudėtis – azotas, fosforas. Tie upeliai, kurie yra už miesto, matosi fosforo padidėjimas matosi. Iš kur tas fosforas? Čia juk cheminė tarša. Juk žemės ūkį taip pat čia turime“, – kalba Marius.

Pasivaikščiojus Vievio ežero pakrante ir apžiūrėjus kelis per miestelį atitekančius upelius, buvo pastebėta, kad pirmasis ežero intakas atiteka per didelį betoninį vamzdį, o vanduo jame kartais būna rudos spalvos.

„Iš pradžių jis yra kaip melioracijos griovys, paskui pakišamas į vamzdį ir pereina per miestą. Prieš kelerius metus savivaldybė šiuo vamzdžiu paleido robotą ir buvo ieškota nelegalių pasijungimų. Buvo rasta, žinoma, ta informacija neviešinta, gyventojų, kurie buvo pasijungę ir leido nuotekas į šitą ežerą“, – sako M. Urvakis.

Kitas upelis į Vievio ežerą atiteka iš už kelių kilometrų esančios pelkės. Šiame intake buvo užfiksuota dešimt kartų normą viršijanti mikrobiologinė tarša.

„Ji ir smirda. Ypač vasarą. Lygiai taip pat kažkas prie šito upelio gali pasijungti savo nuotekas. [...] Tai daugiau gyventojų sąmoningumo reikalas“, – teigia Marius.

Trečias su pašnekovu apžiūrėtas į Vievio ežerą įtekantis upelis vingiuoja tuneliu po miesteliu ir magistraliniu keliu Vilnius–Kaunas.

„Matomos šiukšlės: padangos, buteliai. [...] Turime aplink privačius gyventojų namus, nes šitos atliekos irgi iš kosmoso turbūt nenusileido. Matyti, kad nuo magistralės lietaus nuotekų vanduo taip pat atiteka“, – atkreipia dėmesį jis.

Problema žinoma

Trakų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Zigmas Butvilas pripažįsta – Vievio ežero taršos problema jam žinoma.

„Elektrėnų savivaldybė yra patvirtinusi nuotekų tvarkymo taisykles, kur žmonės nėra prisijungę prie centralizuotų tinklų. Ten aiškiai parašyta, kad savivaldybė kontroliuoja, kaip tų taisyklių yra laikomasi. Ir policija, ir Aplinkos apsaugos departamentas niekada neatsisako padėti, bet mes negalime visko padaryti už savivaldybę“, – komentuoja Z. Butvilas.

Anot Z. Butvilo, aplinkosaugininkai neturi reikiamų pajėgų, kad užtikrintų kiekvieno gyvenamojo namo nuotekų sistemų tinkamumą. Vievyje taip pat nėra bendros lietaus nuotekų sistemos, todėl lietaus vanduo vamzdžiais ir kanalais suteka į ežerą.

„Lietaus nuotekų tinklai priklauso komunaliniam ūkiui. Savivaldybė yra pavedusi eksploatuoti, prižiūrėti. Šiuo atveju „Elektrėnų komunalinis ūkis“ turėtų šiais dalykais domėtis“, – sako Z. Butvilas.

Uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius Ričardas Leckas teigia, kad nuosavas nuotekų sistemas įsirengę, bet vandenį iš komunalinio ūkio perkantys vieviečiai neretai užsako išvežti gerokai mažiau nuotekų negu suvartoja vandens.

„Jeigu gyventojas turi savo šulinį, išgrėbimo duobę ir deklaruoja, kad išvežė 2–3 kubus vandens, tai yra tikrai neadekvatu. Yra gyventojų, kurie turi mūsų vandenį, bet neturi pasijungimo prie centralizuotų tinklų, todėl neatitikimai irgi matosi“, – pastebi R. Leckas.

Sunku nubausti

Anot R. Lecko, sunku įrodyti ir nubausti ežerą nuotekomis teršiančius žmones. Įstatymai neįpareigoja pateikti dokumentus, įrodančius, kad nuotekų atsikratoma tinkamai.

R. Leckas gimė ir užaugo Vievyje. Jis prisimena, kad gerokai anksčiau ežerą teršė jau daugiau nei dvidešimt metų nedirbanti ir pakrantėje įsikūrusi pieninė.

„Visi vieviečiai matė, kaip baltas vanduo tekėdavo ties pakrante. Dabar turbūt dumble liko nemaža tarša“, – kalba R. Leckas.

Elektrėnų savivaldybė sudarė komisiją, kuri aiškinasi Vievio ežero užterštumo nuotekomis priežastis.

„Be šios komisijos mes šiuo metu buriame darbo grupę, kuri vykdytų reidus, vaikščiotų po namus ir ieškotų pažeidimų. Tų pažeidimų gali būti įvairių: sutarčių nesudarymas dėl nuotekų išvežimo ir sutarčių sudarymas, bet savo nuotekų nukreipimas ne ten, kur reikia“, – teigia savivaldybės administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius.

G. Ratkevičius žada, kad savivaldybė spręs Vievio lietaus nuotekų problemas. Anot jo, lietus, nuplovęs miestelio gatves į ežerą, tekės per specialius filtrus – naftos gaudykles. Artimiausiomis savaitėmis bus atliekami nuodugnūs Vievio ežero ir jo intakų tyrimai, kurie dar kartą įvertins ežero būklę ir užterštumo lygį. Bus derinami kiti savivaldybės bei aplinkosaugininkų veiksmai.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.

lrt.lt