Kai suaugusieji supyksta, apgauna, pavydi, liūdi, galima drąsiai teigti, kad už visų šių jausmų slypi baimė. Kokia? Kai šie suaugusieji patys buvo vaikais, jie iš visų jėgų stengėsi atkreipti į save artimųjų dėmesį, pavyzdžiui, išdykaudami ar krėsdami eibes. Ir šis dėmesio poreikis visada atsako. Pavyzdžiui, tėvai apibardavo, ar bent jau “apdovanodavo” ironišku ar paniekos kupinu žvilgsniu.