Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Richard Firth-Godbehere „Emocjų istorija“, 2022, Vilnius, „Alma littera“ / Jurgis Dieliautas (asm. archyvo nuotr.).
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.LT
Tai keli pirminiai, emocijų galią atveriantys, emocijas paverčiantys istorija klausimai. Istorija visada nusidriekia į iki-istoriją, istorija visada veikia kaip faktų perteklius ir stoka. Kokybinis istorijos aiškinimas nebijo ir nevengia faktinių slėpinių. Emocijos vis dar yra mįslė istorijoje, vis dar iki galo neįvardyta, tikslia etimologine intriga, su nepastebėtų pokyčių ženklais, su sava pasakojimo galia.
Pačios emocijos dar visai neseniai tebuvo nepastebėtos, iki galo nėra identifikuota kaip papročių istorijos dalis. O emocijos kupinos istorinės lemties galios, perversmų, pokyčių, inovacijų galios.
Veikliojoje žmogaus istorijoje, lemtingų poelgių naratyvuose, didžiųjų biografijų paraštėse – visur ta pati, tik skirtingai apibūdinama galia. Emocijos mūsų istorijoje ilgą laiką tramdomos, su jomis kovojama, joms teikiamas nevisavertiškumo statusas. Tačiau emocijos turi savo pėdsaką, jos rodo savo kokybinę galią. Todėl istoriniame naratyve emocijos įžengia į daugelį sferų.
Emocijos istorijoje yra moralinio vertinimo, estetinio sprendimo, politinio veiksmo, socialinio solidarumo, religinio perversmo ir t. t. Daugelis svarbių ir reikšmingų perversmų, pokyčių, atsinaujinimų, kaip ir daugelis racionaliai tiesiogiai nepaaiškinamų kataklizmų, maginių, mistinių apraiškų, tėra dalis emocinio veiksmingumo.
Emocinį veiksmingumą, kaip empatiją ar simpatiją, lemia daugelis skirtingų faktorių. Istorinis lyginamasis metodas, lyginamoji skirtingų kultūrų, etosų bei etnosų analizė – tai dalis būdų bei prieigų. Kasdienybės istorijoje nugrimzdę faktoriai, gandais ir mitais virtę faktai – visa tai kiti, į patį faktiškumą, į istorinių faktų apsuptį kreipiantys veiksmai. Emocijas struktūrine prasme tarsi geriausiai aiškina vertinanti, sprendžianti veiklos pusė. Tai labiausiai veiksmus vienijanti, solidarumą kurianti, kolektyvinę galią rodanti veiksnumo pusė.
Kitapus racionalaus paaiškinimo visada atsiduria du bene svarbiausi faktoriai: meilė ir neapykanta. Tai yra didžiųjų karų, perversmų, atradimų, bet kartu kultūrinių, socialinių pavyzdžių, jų provaizdžių scena. Racionaliai žvelgiant į jau įvykusius, seniai pasibaigusius įvykius, yra pamirštama jų kilmė, ištakos ir pirminės įtakos. Praeitis mums aiškina ir šiandienos veiksmai, veiksmingumas, solidarumas, entuziazmas, lemiami sprendimai, didžiosios įtakos – tai išplėstinis emocingumo liudijimas.
Aistringas ir įtaigus pasakojimas apie emocijų kilmę, kaitą, poveikį – visa tai yra liudijama gausia mokslinių atradimų, empirinių bei teorinių svarstymų prieštara. O pati prieštara – ne tik detektyvinė istorinės fabulos intriga, bet ir išplėstinis pokyčių teatras. Dažnai teigiama, kad svetimas, kitos kultūros ar religijos veiksmas nesuprantamas, nes nėra suprantama tokio veiksmo apibrėžtis, nėra aiškus svetimas etosas. O iš etoso apibrėžties, iš etoso visumos, sumavimą peržengiančios visumos ir kyla gausa matomų, juntamų, poveikį darančių, bet tiesiogiai nepriimamų veiksmų.
Tas, regis, labai paprastas atmetimo, priėmimo, ritualo, ceremonijos veiksmas kupinas gilių simbolinių sąveikų. Pasmerkimas, persekiojimas, netikėtas vieningumas, radikalus pažiūrų pasikeitimas – tai vitalinis, dinaminis veiksmas. Vadinamieji neišvengiami faktoriai inicijuoja didžiąsias alternatyvas. Kai šių dienų kontekste yra nuolat kalbama, diegiama mintis apie psichinės kultūros, psichinės sveikatos stoką, šioje vietoje į pagalbą ateina ir pati emocijų istorija, kuri pateikia kartais nelauktų, netikėtų patarimų. Emocinė raida, emocinės kontraversijos, virsmai, šuoliai – čia, regis, tolygumo nėra. Bet čia mūsų nepastebimų, tiesiogiai nesuvokiamų galių rezervas bei resursas. Mus valdanti galia, kita vertus, yra ir mūsų pavaldumo galia.
Visa ši emocijų kultūrinės, socialinės, religinės, moralinės raiškos istorija detaliai ir entuziastingai aptariama retoriškai sklandžioje ir įtaigioje knygoje: Richard Firth-Godbehere „Emocijų istorija“, 2022, Vilnius, „Alma littera“.
Filosofas Jurgis Dieliautas