Tapdamos mamomis, mes imam per daug jaudintis ir per mažai džiaugtis. Pirmiausiai jaudinamės dėl nėštumo eigos, paskui dėl gimdymo (net kvaila prisipažinti kiek scenarijų prikuria mūsų vaizduotė), o tada nauja rūpesčių virtinė: maitinimas, migdymas, raidos stebėjimas per visus vystymosi etapus. Tuomet darželis, vaikų ligos, mokykla ir stresas dėl adaptacijos. Toliau dar sunkiau – vaikas tampa vis savarankiškesnis, o rūpesčiai vis didesni: ar jis deramai elgsis, ar pateks į gerą mokyklą, ar išlaikys mokyklos baigimo egzaminus, įstos į universitetą?