Septynių vaikų mama: tik nereikia savęs gąsdinti

Vilnius

Foto: National Cancer Institute (unsplash.com)

Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

202660

Tapdamos mamomis, mes imam per daug jaudintis ir per mažai džiaugtis. Pirmiausiai jaudinamės dėl nėštumo eigos, paskui dėl gimdymo (net kvaila prisipažinti kiek scenarijų prikuria mūsų vaizduotė), o tada nauja rūpesčių virtinė: maitinimas, migdymas, raidos stebėjimas per visus vystymosi etapus. Tuomet darželis, vaikų ligos, mokykla ir stresas dėl adaptacijos.  Toliau dar sunkiau – vaikas tampa vis savarankiškesnis, o rūpesčiai vis didesni: ar jis deramai elgsis, ar pateks į gerą mokyklą, ar išlaikys mokyklos baigimo egzaminus, įstos į universitetą?

Ir, žinoma, tai ne visi mamų rūpesčiai, tik didesni, nes yra tų einamųjų. Ar jis pavalgė, ar atliko pamokas, ar sako tiesą, arba kodėl jis mums nieko nepasakoja, ar draugai nedaro jam blogo poveikio?  Panašu, mamos psichologija yra vienas didelis streso minų laukas.

Mes visos sėdime vienoje valtyje

Įtariu, kad tokie rūpesčiai kankina daugelį mamų. Mes visos sėdime vienoje valtyje. Nuolat jaučiame, kad mums nepakankamai pavyksta, ir ne todėl, kad būtume prastos mamos – mes iš tiesų esame puikios mamos – bet vien todėl, kad per daug stengiamės. Mes konkuruojame su savimi ir kitomis mamomis. Ir tai nėra gerai.

Kartą, kai man visiškai atsibodo kilnoti „rūpesčių kilogramus“, paklausiau savo mamos (užauginusios mus 4) ar ir ji taip jaudinosi dėl mūsų, kai buvome maži? Ne, ji man atsakė daug negalvodama: „džiaugiausi jumis“! Jaučiausi pritrenkta: KAS? KAIP TAI? Tiesą sakant, nepamenu, ką jai atsakiau, bet tąkart pasiryžau labiau džiaugtis savo vaikais. Ir atradau, kad, motinystė, objektyviai, yra labiau nuostabi – nors ir turi siaubo akimirkų – nei beviltiška ar neurotiška.

Nesiekim tobulumo, džiaukimės motinyste!

Rūpesčių visada bus ir mes turime su jais dorotis kiekvieną dieną. Bet kaip tik tais sunkiais momentais būtina išlaikyti emocinę pusiausvyrą, prisiminti džiaugtis motinyste.  Tačiau ar įmanoma išsivaduoti iš nerimo pinklių? Taip, žinoma. Tačiau tam reikia pakeisti konkrečius įpročius, pavyzdžiui: neginti savo vaizduotės per toli į priekį, vertinti reikalus realiai „čia ir dabar“, nemaitinti savo baimių.

Keisti požiūrį į gyvenimą nėra lengva ir pokytis nebus greitas. Įpročiams pakeisti reikės laiko ir kryptingų veiksmų. Kartais bus sunku, bet mes galime tai padaryti, nes esame mamos ir geriau už bet ką SUGEBAM ATLIKTI SUNKIUS DARBUS. Šiaip ar taip, manau, negalima gyventi bijant, tereikia tai įsisąmoninti.

O ką darote jūs, kad galėtumėte daugiau mėgautis gyvenimu ir mažiau jaudintis?

Agnieszka Stefaniuk yra Varšuvoje gyvenanti publicistė, tinklaraštininkė ir septynių vaikų mama.

 naunau.lt . Straipsnis parengtas pagal FAMILYFUNBYMUM.PL .

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt