Kai aplankiau Eveliną Andriušaitytę Krosnėnų kaime, ji dar buvo neišsikrovusi lagaminų. „Tik ką sugrįžau iš Ispanijos ir Portugalijos“, – paaiškino.
Evelina – stiuardesė, besidarbuojanti Kambodžoje, į Krosnėnus atvykusi pas mamą. Ar „neužknisa“ vėl skristi? „Tikrai ne, mat šįkart buvau keleivė“, – juokiasi ji prisipažinusi, kad dirbti ir būti paprasta keleive – du skirtingi dalykai. Anot jos, net skrisdama kaip keleivė jau neatsipalaiduojanti visiškai, mat girdi kiekvieną pyptelėjimą, žino, ką reiškia. „Taip ir norisi pakilti iš sėdynės ir eiti dirbti“, – šypsosi stiuardesė.