Keliu nuo Prienų važiuodamas Alytaus link kerti Peršėkės upę ir jau pasijunti Dzūkijoje. Pakelėje ties Bišiurke, Užupiu, prie dvaro parko ir vadinamojo šiluko – grybautojai su miško dovanomis. „Oi, grybai, grybai, jūs mano patieka, kas jūsų nevalgo, neišmano nieko“. Taip į šiuos miško turtus kreiptasi anksčiau, kai grybų žmonės dar nerinko grėbliais, o gamtos nealino karščiai. Šiandien dzūkai dejuoja jau sunkiai berandantys grybus, likusios tik „lepeškos“, „šmorškos“, „tamošiukai“ ir kita smulkmė. Dzūkas grybu vadindavo ir tebevadina tik baravyką.