Ignaliną išpuošęs dailininkas čia paliks dalelę širdies

Dailininkas Tadas Vincaitis-Plūgas tapo įspūdingas neofreskas ant pastatų sienų. Tado sukurtais darbais galima pasigrožėti keliuose Lietuvos miestuose, taip pat ir kitose šalyse. Dalelę savo širdies bei daug įdėto darbo jis paliks ir Ignalinoje. 

Čia dailininkas perkėlė tris kitų dailininkų paveikslus, papuošusius Kultūros centrą, Ignalinos gimnaziją ir progimnaziją, o dabar baigia jau trečiąjį savo kūrinį ant Ignalinos bibliotekos šoninės sienos. Kiti du darbai jau džiugina akį nuo Švietimo pagalbos tarnybos ir gimnazijos sienų.

Trumpam nulipęs nuo pastolių dailininkas sutiko pasikalbėti apie Lietuvoje taip populiarėjantį tapymą ant pastatų sienų. Tai jo pagrindinis užsiėmimas. Nufotografuotas didelės raiškos ir nedidelio formato paveikslas tampa tuo didžiuoju tikslu, kurio siekiama maždaug mėnesį. Pirmiausia jį reikia sukomponuoti, pritaikyti ir po truputėlį, po žingsnelį perkelti iki reikiamų išmatavimų padidintą. Labai svarbu išlaikyti identišką vaizdą, visas detales, spalvingumą. Čia jau nieko negali keisti ar improvizuoti. Darbą vertina patys autoriai. Kol kas visi buvo patenkinti. 

Praeitų metų rugsėjo mėnesį, įgyvendinant projektą „Ignalina yra ARTi" (vad. Inga Šidlauskienė), ant Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos sienos apsigyvenęs  simpatiškas ir be galo mielas Rimanto Ruolios  katinas geografas  daug kam sukėlė klausimų, kodėl  paveiksle nematyti vienos katino rankos. Tadui Vincaičiui netgi siūlyta paimti ir pačiam tą ranką nutapyti. Dabar tai prisiminęs dailininkas tik smagiai šypsosi...  Ir dar patikslina, kad pernai jis perkėlė ne tris, o du su puse paveikslo, nes Mykolė Ganusauskaitės savo gamtos vaizdą su vandenyje atsispindinčiais medžių kamienais užbaigė pati. Gal ji nelabai pasitikėjo, gal tiesiog norėjo matyti, pati dalyvauti, nes paveikslas su visais nubėgančiais dažų potėpiais tikrai sunkiai leidosi perkeliamas ant gimnazijos sienos.  „Tai gana komplikuotas darbas. Jei nenaudoji keltuvo, išgyveni daug nepatogumų, nes tenka dažnai užlipti, nulipti...“, – sakė Tadas. O kur dar šios vasaros karščiai! Dirbti galima buvo tik šešėlyje, saulei pasisukus. Per pačią kaitrą gelbėjo maudynės.

Ant bibliotekos sienos ryškėja knygą skaitančios mergaitės paveikslas. Jis bus labai jaukus ir šiltas. Smagu buvo pamatyti nuotrauką, pagal kurią darbas perkeliamas ant sienos. Ignalinos rajono švietimo pagalbos tarnybą papuošęs paveikslas „Mergaitė ir šuniukas“ taip pat spinduliuoja pačius geriausius jausmus: meilę, šilumą, rūpestį. To ir siekė dailininkas, nes pasak jo, ir pati įstaiga, ir aplink ją esančios yra skirtos vaikams, todėl norėta aiškaus, paprasto ir suprantamo vaizdo.

Na, o Ignalinos gimnazijai jau pasirinkta abstrakcija. Renkantis paveikslą bendrauta ir tartasi su gimnazijos mokytoja Audrone Čeponiene. Tadas dar pasakojo apie malonią ir šiltą pažintį su dailininke Nijole Trinkūniene, kuri daug papasakojo, parodė ir netgi sudarė pažintinį turą po Ignalinos kraštą. Tuo jis būtinai pasinaudos.

Kaune gimęs ir augęs menininkas yra baigęs architektūros studijas, tačiau šioje srityje dirbdamas nepajuto, kad tai yra jo kelias. Kol kas pagal darbo specifiką vienišiaus gyvenimą gyvenantis dailininkas save vadina estetu. Pagrindinę veiklą jis kartais pakeičiu kitu širdžiai mielu užsiėmimu – grafiniu dizainu, įvaizdžio detalių, logotipų kūrimu. ,,Tai būna tikra atgaiva. Pasikeičia darbo pobūdis: ieškai, analizuoji, sėdi prie kompiuterio...“.

Ignalinoje darbus Tadas planuoja baigti per dvi savaites, tada laukia kelionė į Klaipėdą. Užsakymų jam tikrai netrūksta, planai surašyti pusmečiui į priekį. Iš Ignalinos dailininkas išsiveš gražių prisiminimų. Čia jis surado ir būrį naujų bičiulių. Galbūt kada nors ir vėl sugrįš... bent paviešėti.