Jei vaikystėje teko praleisti daugiau laiko kaime ar sode, greičiausiai ši situacija bus daugiau mažiau pažįstama – vos nusibrozdinus ranką ar koją, kažkas iš suaugusių jau skuba ieškoti trauklapio ir, ranka nubraukę purvą, nedelsiant „klijuoja“ ant žaizdos. Žiemą ar pavasarį, kai trauklapiai neauga, kitas bando panaudoti kopūsto lapą. Dar kiti iš vaistinėlės traukia jodą arba namuose padarytos dezinfekuojančios užpiltinės. Ir nors įprasta sakyti, kad nedidelė žaizda „iki vestuvių sugis“, infekcija gali ne juokais paveikti sveikatą, tad bet ko ant žaizdos dėti, vis dėlto, nereikėtų.