Pastarieji ketveri metai krašto apsaugos sistemai buvo išskirtiniai iššūkiais ir rekordiniai skaičiais. Rusijos agresija prieš Ukrainą pareikalavo ypatingo susitelkimo ir bendro darbo tam, kad būtų didinamas krašto apginamumas ir teikiama pagalba Ukrainai. Krašto apsaugos ministerija sudėtingu laikotarpiu pradėjo kloti tvirtus pamatus saugiai Lietuvos ateičiai: ėmėsi aktyvios gynybos pajėgų modernizacijos, kurdama stipresnę ir geriau aprūpintą kariuomenę, pasirengusią įveikti sudėtingus saugumo iššūkius.

Seime ketvirtadienį pateikus pirminį ateinančių metų biudžeto planą, jame numatyta išlaidų krašto apsaugai dalis kol kas siekia 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta galimybės lėšas gynybai auginti skolinantis metų eigoje. Politikės teigimu, toks sprendimas biudžeto deficito didinti neturėtų.

Pirmosios Lietuvos užsakytos sistemos mobilios trumpojo nuotolio gynybos sistemos MSHORAD dalys šalį pasieks jau kitąmet, kai galutinį visos sistemos integravimą planuojama užbaigti iki 2027 metų, sako gamintojos Švedijos gynybos įmonės „Saab“ atstovybės Lietuvoje direktorius Svajūnas Bandzevičius.

Lietuva įsigijo papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų NASAMS už 234 mln. eurų, penktadienį paskelbė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) pirmadienį pranešė, kad už 147 mln. eurų perka mobilias trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas RBS70 NG (MSHORAD).