Ketveri krašto apsaugos stiprėjimo metai: modernizuota Lietuvos kariuomenė ir pakloti tvirti pamatai ateičiai

Pastarieji ketveri metai krašto apsaugos sistemai buvo išskirtiniai iššūkiais ir rekordiniai skaičiais. Rusijos agresija prieš Ukrainą pareikalavo ypatingo susitelkimo ir bendro darbo tam, kad būtų didinamas krašto apginamumas ir teikiama pagalba Ukrainai. Krašto apsaugos ministerija sudėtingu laikotarpiu pradėjo kloti tvirtus pamatus saugiai Lietuvos ateičiai: ėmėsi aktyvios gynybos pajėgų modernizacijos, kurdama stipresnę ir geriau aprūpintą kariuomenę, pasirengusią įveikti sudėtingus saugumo iššūkius.

„Svarbiausi šalies gynybos politikos prioritetai – stipri, pasiruošusi gynybai kariuomenė, patikimi kolektyvinės gynybos įsipareigojimai bei atspari valstybė ir visuomenė. Šiandieninė Lietuvos kariuomenė – kaip niekad stipri. Kariuomenės kovinę galią nuolat augina reikšminga jos modernizacija, itin sparčiai didinami kariniai pajėgumai, įsigyjant iki šiol neturėtą karinę techniką ir ginkluotę. Tokio didelio pagreičio pajėgumų modernizacijos srityje dar nesame turėję“, – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos kariuomenė yra NATO kariuomenė. Šalyje turime per 20 tūkst. Lietuvos karių, o papildomai – keliasdešimt tūkstančių aktyvaus karinio rezervo karių ir daugiau nei 100 tūkst. parengto rezervo. 2024 m. Seime patvirtinta šaukimo modelio reforma leis palaipsniui šauktinių skaičių nuo šiuo metu pakviečiamų tarnauti 3,8 tūkst. jaunuolių padidinti iki 7 tūkst. Tai leis iš esmės priartėti prie visuotinumo.

Savo gynybą užtikrinti esame pasirengę visomis pajėgomis. Esame ne vieni, nes Lietuvoje dislokuotų NATO karių skaičius jau siekia ne mažiau kaip 2,5 tūkst. karių, neskaitant į pratybas atvykstančių sąjungininkų. Šis skaičius su Vokietijos brigados dislokavimu šalyje dar labiau išaugs.

Siekiant stiprinti kariuomenę, per pastaruosius ketverius metus gynybos finansavimas išaugo daugiau nei dvigubai. 2024 m. pasiektas rekordinis 3,20 proc. BVP gynybos finansavimo lygis. Tarp visų NATO šalių tai yra ketvirtas geriausias rezultatas. Iš viso per 2021-2024 m. laikotarpį gynybai skirta beveik 7,2 mlrd. Eur, iš kurių 3,7 mlrd. Eur – pajėgumų modernizacijai, įskaitant infrastruktūros plėtrą ir amunicijos kaupimą.

Tolesnis gynybos finansavimo didinimas siejamas su priimtu Gynybos fondo įstatymu, kuris nuo 2025 m. leis užtikrinti spartesnį itin svarbių krašto apsaugos sistemos ir Lietuvos kariuomenės poreikių įgyvendinimą – nacionalinės divizijos steigimą, infrastruktūros, skirtos Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vystymą, kontrmobilumo priemonių išvystymą ir kitų prioritetinių tikslų įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į saugumo situaciją regione, Lietuva namų darbus ruošia itin aktyviai ir atitinkamai stiprina savo pajėgumus. Kariuomenės modernizacijai, įskaitant infrastruktūrą ir amuniciją skiriama 50 proc. gynybos biudžeto. Yra sparčiai vystomi manevro sausumoje, netiesioginės paramos ugnimi, integruotos oro erdvės gynybos, karo inžinerijos ir kiti pajėgumai. Ne mažiau kaip 70 proc. Lietuvos kariuomenės modernizacijos lėšų yra nukreipta į nacionalinės divizijos vystymą, o su Gynybos fondo lėšomis ši dalis dar labiau didės.

Kariuomenės modernizacija: kovinės galios augimas ir pasirengimas reaguoti į grėsmes

Vykdant Lietuvos kariuomenės modernizacijos projektus atsižvelgiama į gynybos pajėgumų prioritetus – stiprinami Lietuvos kariuomenės gebėjimai kariauti sausumoje, didinama ugnies paramos galia, tobulinamas oro erdvės stebėjimas ir antžeminė gynyba.

Per pastaruosius ketverius metus Lietuvos kariuomenė ypač reikšmingai sustiprino manevrą sausumoje ir kovinės galios pajėgumus (įsigytos I etapo pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“, pradėtas inžinerinių kovos mašinų įsigijimas bei inicijuotas vikšrinių pėstininkų kovos mašinų pirkimas, baigti I etapo ir baigiami II etapo šarvuotų visureigių JLTV įsigijimai).

Taip pat pavyko sustiprinti netiesioginės ugnies paramos pajėgumus (įsigyjamos divizijos lygmens raketinės sistemos HIMARS, įsigytos I etapo ir vykdomi II etapo haubicų įsigijimai, įsigyjami artileriniai radarai), oro erdvės gynybos pajėgumus (įsigyjamos papildomos vidutinio nuotolio ir trumpo nuotolio mobilios oro gynybos sistemos), perkami koviniai ir kitos paskirties dronai.

Jau nuo 2025 m. pradėsime pereidinėti prie vakarietiškos „Black Hawk“ sraigtasparnių platformos, nuo 2027 m. pradėsime investuoti į naują laivų platformą.

Pasikeitus saugumo situacijai regione, spartinami įsigyjamos ginkluotės ir technikos pristatymai, įsigyjama papildoma ginkluotė, įranga ir kiti elementai, leidžiantys naikinti aukštos vertės taikinius, vykdyti stebėjimą ir žvalgybą, užtikrinti transportavimą.

2024 m. papildomai gynybai skirtas finansavimas leido keleriais metais paankstinti Lietuvos kariuomenės svarbių ginkluotės projektų įgyvendinimą. Visų pirma, vidutinio nuotolio ir mobilias trumpo nuotolio oro gynybos sistemas (įsigyjamos  III etapo NASAMS sistemos, pradėti MSHORAD I ir II etapų įsigijimai). Pradėtas inžinerinių Pėstininkų kovos mašinų įsigijimas leis užbaigti kokybinį NATO įsipareigojimų įgyvendinimą.

Kompleksiškai kartu su ginkluote įsigyjama ir amunicija – jos sukaupimui kasmet skirta iki 17 proc. gynybos išlaidų. Taip pat įsigyta ir toliau įsigyjama įvairios paskirties logistinė įranga, atnaujinama karių ginkluotė ir individuali įranga, siekiant pilnai aprūpinti net tik esamos kariuomenės, bet ir rezervo karius.

Daug dėmesio skiriama dronų pajėgumų vystymui, kuriama aktyvi bepiločių orlaivių ekosistema: nuo tyrimų ir inovacijų iki pramonės, gamybos, testavimo ir kompetencijų ugdymo. Planuojama plėsti ne tik bepiločių orlaivių ar kovinių oro dronų, bet ir kitų nepilotuojamų platformų diegimo ir valdymo pajėgumus ir gerinti bepiločių orlaivių ekosistemos vystymą Lietuvoje.

Lietuvos kariuomenė jau artimiausiu metu bus aprūpinta įvairaus tipo bepiločiais orlaiviais (Mikro, Mini, Mažosios, Male klasės, KOD). Įsigijimai planuojami taktiniam ir operaciniam lygmenims, žvalgybai, taikinių nustatymui ir naikinimui. Lietuvos kariuomenės dronų pajėgumus šiemet sustiprino ir pirmieji lietuviški koviniai dronai, jie testuoti fronto sąlygas atitinkančioje aplinkoje Ukrainoje.

Naujų ginkluotės sistemų įsigijimas itin svarbus kuriant Lietuvos kariuomenės diviziją. Jai būtinas sunkinantis pajėgumas, todėl šiemet yra priimtas galutinis sprendimas įsigyti tankų platformą „Leopard 2“. Numatomas ir švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV-90 dviem Lietuvos kariuomenės batalionams įsigijimas, dėl kurio inicijuotos derybos. Iki šiol neturėta sunkioji technika kariuomenės kovinę galią pakels į naujas aukštumas.

Kartu su Latvija ir Estija plėtojama Baltijos gynybos linija prie sienų su Rusija ir Baltarusija, įrengiant kontrmobilumo priemones. Kuriami pajėgumai, kurie leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš mus. Lietuvos pasienyje vienas po kito atidaromi inžineriniai parkai, kuriamos įvairios kliūtys sunkiajai priešo technikai, investuojama į minavimo sistemas.

Nuosekliai stiprinami Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos pajėgumai. Priimtas sprendimas įsteigti Lietuvos kariuomenės Kibernetinės gynybos valdybą, savo veiklą pradėsiančią nuo kitų metų pradžios. 2023 m. patvirtinta Nacionalinė kibernetinio saugumo plėtros programa, užtikrinsianti kibernetinio saugumo stiprinimą valstybės mastu. Iš viso kibernetiniam saugumui skiriama 3-5 proc. gynybos biudžeto.

Siekiant, kad Lietuvos gynybos ir saugumo pramonė taptų integralia saugumo ir gynybos politikos dalimi, priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais numatoma skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, didinti jos konkurencingumą. Per pastaruosius metus pasiektas didžiausias proveržis vystant nacionalinės gynybos pramonės pajėgumus. Vykdant įsigijimus gynybos reikmėms pagal galimybes siekiama įtraukti ir Lietuvos gamintojus, todėl nemaža dalis lėšų lieka Lietuvos ekonomikoje, tai taip pat leidžia sutrumpinti ir tiekimo grandines. Ne mažiau kaip 62 proc. šiandien skiriamų gynybos išlaidų lieka Lietuvoje, o skirtos intensyvios pastangos dėl naujų amunicijos gamyklų statybų bei dronų pramonės vystymo Lietuvoje šią dalį ateityje dar labiau išaugins.

Nauja infrastruktūra suteikia tinkamas sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams

Siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams Krašto apsaugos ministerija nuosekliai vysto karinę infrastruktūrą. Į Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą investuojama apie dešimtadalis gynybos biudžeto ir ši dalis pastaraisiais metais yra reikšmingai išaugusi.

Karinė infrastruktūra vystoma pagal pagrindinius prioritetus: priimančiosios šalies parama, karių apgyvendinimo, tarnybos ir treniravimosi sąlygų gerinimas, amunicijos saugojimo sandėlių ir naujos technikos bei ginkluotės aptarnavimo ir laikymo infrastruktūros vystymas.

Siekiant užtikrinti tinkamas pratybų sąlygas Lietuvos ir sąjungininkų kariams investuojama į treniruočių infrastruktūrą, kuriai per artimiausius metus planuojama skirti ne mažiau kaip 400 mln. Eur. Reikšmingai plečiami treniruotėms reikalingi poligonai – dvigubai išplėsti Pabradės (nuo 8927 ha iki 17 514 ha) ir Gaižiūnų (nuo 4 000 ha iki 10 060 km2) poligonų plotai, naujai įsteigtas Rūdninkų (17 000 ha) poligonas. Naujai steigiami poligonai Šilalės ir Tauragės rajonuose, tam priimti reikiami sprendimai.

Rūdninkų poligone naujai pradėta statyti pati didžiausia karinė infrastruktūra Lietuvos istorijoje – pagal gyventojų skaičių Šilalės miesto dydžiui prilygstantis karinis miestelis. Jame tarnybą atliks 80 proc. Vokietijos brigados karių. Siekiant infrastruktūrą pritaikyti Vokietijos brigados nuolatiniam buvimui Rukloje, ten taip pat pradėta projektuoti ir vystyti nauja karinė infrastruktūra, skirta karių tarnybai, treniravimuisi bei karinės technikos priežiūrai.

Šilalės ir Vilniaus rajonuose bei Šiauliuose baigti statyti nauji kariniais miesteliai, kuriuose užtikrintos šiuolaikinius standartus atitinkančios tarnybos ir gyvenimo sąlygos, skirtos apie 2400 Lietuvos karių. Sukurtos ir tinkamos karinės technikos bei materialinių vertybių laikymo, aptarnavimo ir remonto sąlygos. Tai pirmieji naujai pastatyti kariniai miesteliai nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, suteikiantys kariams NATO standartus atitinkančias sąlygas.

Vystant priimančiosios šalies paramos infrastruktūrą, siekiama sudaryti tinkamas sąlygas greitesniam, efektyvesniam bei patogesniam sąjungininkų dislokavimui Lietuvoje.

NATO pajėgų pastiprinimui Lietuvoje per 2023 m. įrengtos trys lauko stovyklos Pabradėje, Marijampolėje ir Kazlų Rūdoje. Nuolat investuojama ir į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės infrastruktūrą, iš kurios yra vykdoma NATO oro policijos misija.

NATO pajėgų priėmimui Pabradėje Lietuva kartu su NATO sparčiai vysto RSOM infrastruktūrą (apgyvendinimo, administracinė, maitinimo, sandėliavimo zonos), sudarant tinkamas sąlygas sąjungininkų priėmimui karinių pratybų metu. Planuojama, kad RSOM infrastruktūra turėtų būti baigta jau kitąmet.

Lietuva priimančiosios šalies paramos poreikiams tenkinti kasmet skiria ne mažiau kaip 10 proc. visų gynybos išlaidų. 2021-2024 m. iš viso tam buvo skirta apie 664 mln. Eur, o per artimiausius penkerius metus numatoma skirti daugiau kaip 1 mlrd. Eur.

Augantis sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje – atgrasymo garantas

Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime sutarta dėl naujų NATO gynybos planų, numatančių ginti kiekvieną NATO šalių centimetrą. NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai yra vienas iš pamatinių Lietuvos saugumo architektūros ramsčių. Pastaraisiais metais išaugęs sąjungininkų karių skaičius Lietuvoje užtikrina šių įsipareigojimų įgyvendinimą, reikšmingai stiprina atgrasymą.

Lietuvoje yra nuolatos dislokuota ne mažiau kaip 2 500 sąjungininkų karių, kurie treniruojasi ginti rytinį NATO pakraštį ir taip prisideda prie efektyvaus atgrasymo. Jų buvimas Lietuvoje siunčia aiškią žinią, kad agresijos prieš Lietuvą atveju kiekvienas Lietuvos centimetras bus iš karto ginamas. Kritinę reikšmę atgrasymui ir gynybai turi strateginių Lietuvos sąjungininkių JAV ir Vokietijos karinis buvimas regione.

2023 m. pasiektas istorinis susitarimas dėl Vokietijos brigados nuolatinio buvimo Lietuvoje. Tai – išskirtinis Vokietijos lyderystės ir įsipareigojimo Europos saugumui ženklas. Jis rodo tvirtą mūsų šalių įsipareigojimą ginti tiek viena kitą, tiek kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą, bei saugoti mūsų laisvę ir demokratiją.

Šiemet Vilniuje jau įsikūrė Vokietijos brigados pirminis elementas. Į Lietuvą atvyko paskirtas brigados vadas. Pagal pasirašytą veiksmų planą siekiame Vokietijos brigadą su 5000 karių turėti Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos. Sparčiai vystoma Vokietijos brigadai skirta infrastruktūra.

JAV, reaguojant į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, nedelsiant atsiuntė papildomas pajėgas ir dislokavo oro gynybos pajėgumus Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymui pastaraisiais metais JAV per įvairius fondus skyrė daugiau nei 200 mln. JAV dolerių finansinę paramą.

Pabradėje JAV kariams įrengėme stovyklą „Herkus“, kurioje sukurtos sąlygos tarnauti 700 karių, o Vytauto Didžiojo jėgerių batalione baigtos garažų ir remonto dirbtuvių statybos, privažiuojamųjų kelių įrengimas. JAV įsipareigojimas išlaikyti karinį rotacinį buvimą Baltijos šalyse yra kaip niekada svarbus, todėl priimančiosios šalies paramos JAV pajėgoms didinimas išlieka svarbiu prioritetu.

Bendradarbiaujant su sąjungininkais Lietuvai itin svarbus prioritetas yra oro gynybos stiprinimas. Todėl su kitomis Baltijos šalimis pastaraisiais metais pasiruošta priimti NATO oro gynybos Rotacinį modelį, kurį sudaro naikintuvai ir antžeminės oro gynybos sistemos bei papildomi oro erdvės stebėjimo pajėgumai. 2024 metų vasarą pratybų metu Nyderlandai dislokavo Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistemą „Patriot“.

Tikimės ir siekiame, kad toliau vyktų bendradarbiavimas su Nyderlandais ir kitais mūsų sąjungininkais, rengiantis oro gynybos užduotims, kad antžeminės oro gynybos sistemos (tokios kaip „Patriot“) vėl būtų dislokuotos Lietuvoje artimiausiu metu. Modernios oro ir priešraketinės gynybos „Patriot“ sistemos yra itin svarbus atgrasymo ore veiksnys, todėl „Patriot“ dislokavimas ir kovinis rengimas kartu su NASAMS vienetais Lietuvoje ženkliai prisideda prie bendrų atgrasymo ir gynybos priemonių. Su Švedija šiuo metu sutarta ieškoti galimybių Lietuvoje dislokuoti Švedijos oro gynybos pajėgumus.

Atspari ir į šalies gynybą įsitraukusi visuomenė kloja pamatus saugiai ateičiai

Pilietiškai nusiteikę, patriotines vertybes puoselėjantys piliečiai yra nuosekliai rengiami tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui. Tiek Lietuvos, tiek užsienio lietuviai turi galimybes rinktis skirtingus karo tarnybos būdus bei stiprinti savo žinias ir įgūdžius mokymuose apie neginkluotus pasipriešinimo būdus. 

Pasikeitus geopolitinei situacijai ir išaugus saugumo grėsmėms regione, pradėta šaukimo reforma, kuri leis ženkliai padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių bei aktyvųjį kariuomenės rezervą. Suplanuotas nuoseklus šauktinių skaičiaus didėjimas, taip palaipsniui artėjant prie karo prievolės visuotinumo.

Augant Lietuvos šaulių sąjungos vaidmeniui šalies gynyboje ir jos narių skaičiui, nuosekliai didinamas LŠS skiriamas finansavimas, kuris padeda užtikrinti geresnį organizacijos narių aprūpinimą ir pasirengimą atlikti užduotis. Per ketverius metu LŠS finansavimas išaugo daugiau nei šešis kartus (nuo 2,04 iki 13,6 mln. Eur), o LŠS narių skaičius – nuo 10 tūkst. iki daugiau nei 15 tūkst. 

Norint paskatinti piliečius prisidėti prie valstybės gynybos ir įgyti karinių įgūdžių, sukurta karo komendantūrų struktūra taikos metu. Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos svarbius objektus. Per pastarąjį pusmetį šia galimybe pasinaudojo ir prie karo komendantūrų prisijungė virš 6 tūkst. piliečių.

Stiprinant šalies gyventojų įgūdžius ginkluotam ir neginkluotam pasipriešinimui ir plėsti gynybos poreikiams reikalingas kompetencijas šalies piliečiai yra kviečiami dalyvauti pilietinio pasipriešinimo, atsparumo hibridinėms grėsmėms kursuose bei civilinės paskirties bepiločių orlaivių valdymo mokymuose, apie kuriuos visą informaciją rasti galima www.svarbiospamokos.lt. 

Įsigaliojęs atnaujintas Kibernetinio saugumo įstatymas, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkeltos pagrindinės Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų Direktyvos nuostatos, reikšmingai padidins bendrą Lietuvos kibernetinio saugumo brandą, sustiprins valstybės bei kritines paslaugas teikiančių privačių organizacijų bendradarbiavimą, o įvykus kibernetiniam incidentui padės efektyviau suvaldyti sukeliamą žalą. Pagrindiniai pokyčiai palies reikšmingą dalį Lietuvos įmonių ir organizacijų – jos bus įpareigotos didinti kibernetinio saugumo užtikrinimui skirti didesnį dėmesį ir resursus.

Nepertraukiamai teikiama karinė parama Ukrainai

Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų pasaulyje pagal BVP dalį. Lietuvos karinė parama Ukrainai nuo karinės invazijos pradžios siekia 0,7 mlrd. eurų. Esame įsipareigoję kasmet skirti 0,25 proc. nuo BVP (apie 190 mln. Eur) paramą Ukrainos saugumui ir gynybai ateinančius dešimt metų.

2025 m. karinės paramos kryptys: letalinė ir neletalinė parama, parama UKR gynybos pramonei, įnašai į fondus, karių rengimas ir reabilitacija,  Žitomiro karo ligoninės reabilitacijos centro atstatymas.

Kartu su Islandija tęsime tarptautinės paramos telkimą per Išminavimo koaliciją, reaguojant į skubius Ukrainos poreikius bei sukuriant ilgalaikius išminavimo vienetus, kurie pagal Vakarų standartus bus aprūpinti įranga ir technika.

Lietuva ne tik teikia paramą Ukrainai, bet ir taiko Ukrainos išmoktas pamokas Lietuvos saugumo stiprinimui.

Per pastaruosius ketverius metus įgyvendinta plati saugumo priemonių visuma kaip niekada anksčiau sustiprino Lietuvos saugumą ir užtikrino teisingą tolesnę krašto apsaugos sistemos darbo kryptį toliau žengiant įvairių iššūkių ir grėsmių pilnu keliu.