Patvirtinta Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutarties dėl bendradarbiavimo švietimo ir kultūros srityje (paveldotvarka) programa. 2022–2024 m. valstybė įsipareigojo paremti 27 bažnyčių ir vienuolynų atnaujinimą. Šios programos lėšų bus skirta ir Pumpėnų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios langų su vitražais konservavimo, restauravimo darbams. Bažnyčia yra valstybės saugomo Pumpėnų senosios regulos karmelitų vienuolyno komplekso dalis.

Zarasų viešoji biblioteka dėkoja ir džiaugiasi, kad bendradarbiaudama su Zarasų krašto garbės piliečiu, Dusetų Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kanauninku Stanislovu Krumpliausku, gavo originalius bažnyčios dokumentus, kuriuos pavyko suskaitmeninti.

Tęsiame vasarą užsimezgusį tekstų ciklą apie tolimiausius mūsų rajono kampelius. Jau rašėme apie Baltpamūšį, Kamardę šiaurėje, o šįsyk apsilankėme priešingoje pusėje – šalia Žaliosios girios įsikūrusį Kliuokmaniškį, kurio dalis priklauso ir Panevėžio rajonui. Taip, kaimukas – visai nedidelis, tik viena šeima ten gyvena, bet išsiplėtęs administraciniu požiūriu – per du rajonus. Būta nemažai dalybų, skirstymų. Bandėme susekti, kas ir kaip šiame krašte, ir paieškos siūlas, kaip kokio Šerloko Holmso, daug kur užkliuvo ir toli nuvedė – pas gerus žmones, į istorijos užkaborius, gamtos didybę…

Vidinės disharmonijos iškamuotieji ramybės ir atsakymų ieško ezoterikoje, ajurvedoje, gurų išmintyse. Kiti ryžtasi tolimoms kelionėms į Rytus, tikėdamiesi ten atrasti nušvitimą. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios rektorius, kunigas tėvas Stasys Kazėnas SJ sako, kad masiniu reiškiniu tampantys vidiniai ieškojimai tėra Dievo trūkumo požymis. Bažnyčioje daugiau nei penkiolika metų vyksta rekolekcijos, padedančios atrasti ryšį su kūrėju ir su pačiu savimi.

Vidaus reikalų ministerijai perduota apleista Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia Vilniaus centre, Savičiaus gatvėje. Numatoma bažnyčia renovuoti, sukurti multifunkcines erdves, skirtas pareigūnų, tarnautojų mokymams ir sielovadai, meninėms iniciatyvoms. Ketinama istorinę bažnyčią atverti plačiajai visuomenei, bendruomenių veikloms.

Po Žalgirio mūšio, Torūnės taika teisiškai atgavę Žemaitiją, Lietuvos valdovai Didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila, lydimi gausaus būrio kunigų ir vienuolių, 1413 m. pradėjo žemaičių krikštą.