Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Po Žalgirio mūšio, Torūnės taika teisiškai atgavę Žemaitiją, Lietuvos valdovai Didysis kunigaikštis Vytautas ir Lenkijos karalius Jogaila, lydimi gausaus būrio kunigų ir vienuolių, 1413 m. pradėjo žemaičių krikštą.
zemelapis-nr1-12358.jpg
1416 m. Žemaitijoje statomos pirmosios bažnyčios, tarp kurių – ir Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose. Po visuotiniame katalikų Bažnyčios susirinkime 1416 m. išsakyto garsiojo žemaičių delegacijos skundo prieš kryžiuočius, Konstancoje vykęs Bažnyčios susirinkimas įpareigojo Vilniaus vyskupą Petrą ir Lvovo vyskupą Joną įsteigti Žemaičių (Medininkų) vyskupystę.
1417 m. vasarą į Žemaitiją atvykus LDK didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir Vilniaus bei Lvovo vyskupams, buvo pakrikštyti tūkstančiai žemaičių. 1417 m. spalio 24 d. Trakuose pirmuoju Medininkų vyskupu buvo pašventintas Motiejus Vilniškis, gerai mokėjęs lietuvių kalbą. Prieš 600 metų įvykęs Žemaičių krikštas ir Medininkų vyskupystės įsteigimas buvo svarbus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai – juo buvo užbaigtas Europos žemyno christianizacijos procesas.
1421 m. popiežius Martynas V patvirtino Žemaičių vyskupystės įsteigimo faktą, o Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas paskyrė Žemaičių vyskupui ir kapitulai išlaikyti žemės valdas Žemaitijoje. Žemaičių vyskupystė buvo pavaldi tiesiogiai popiežiui. Nuo 1427 m. Medininkų vyskupystė buvo priskirta Gniezno arkivyskupijai (Lenkija).
XVI a. pabaigoje Medininkų vyskupystė apėmė visą tuometę Žemaitijos seniūnijos teritoriją (apie 23 tūkst. km2). Rytuose ji siekė Nevėžį, šiaurėje – Kuršą, vakaruose – Baltijos jūrą, pietuose – šiaurinę Sūduvos dalį.
XVI a. pradžioje visą krikščionišką Europą sukrėtusi Reformacija Lietuvą pasiekė šeštajame dešimtmetyje. Didelės Žemaitijos diduomenės dalies perėjimas į protestantizmą drauge su savo valdiniais, nulėmė parapinių katalikiškų bažnyčių nykimą ir visos sielovados struktūros krizę. Tačiau Katalikų Bažnyčia atsilaikė prieš plintančią Reformaciją ir sėkmingai atsinaujino iš vidaus. Tai didelis vyskupo Merkelio Giedraičio, įgyvendinusio Tridento Bažnyčios susirinkimo nutarimus, nuopelnas.
vyskupyste1-12363.jpg
Vyskupas Merkelis Giedraitis Varniuose Bažnyčios ir kultūros darbui sutelkė būrelį šviesiausių savo epochos žmonių: Mikalojų Daukšą, Motiejų Strijkovskį ir Matą Babinauską. Šis triumviratas imtas vėliau vadinti pirmuoju lituanistiniu sąjūdžiu. „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“, – rašė kanauninkas Mikalojus Daukša „Postilės“ garsiojoje prakalboje. Vyskupo Merkelio Giedraičio kvietimu Kražiuose įsikūrė vienuoliai jėzuitai, kurie Žemaičių vyskupų Mikalojaus Paco ir Stanislovo Kiškos bei didikų Mikalojaus Kristupo Radvilos ir Jono Karolio Chodkevičiaus remiami 1616 m. Kražiuose įsteigė kolegiją, o 1622 m. duris atvėrė ir Kunigų seminarija. 1744 m. kunigų seminarija iš Kražių buvo perkelta į Varnius, į specialiai seminarijai pastatytus rūmus.
1646 m. vyskupas Jurgis Tiškevičius popiežiui pranešė, kad Žemaičių vyskupijoje veikia 80 bažnyčių ir daugybė koplyčių, iš kurių 17 – filijos. Katalikų Bažnyčia darė didelę įtaką žemaičių visuomenės švietimui, vyskupų raginami ir palaikomi klebonai prie parapijinių bažnyčių steigdavo mokyklas, itin suaktyvėjo pasauliečių sielovada. Prie maldingumo tradicijų puoselėjimo ir žemaičių švietimo prisidėjo XVII a. pirmoje pusėje Žemaitijoje sparčiai pradėję kurtis vienuolynai: pranciškonai observantai (bernardinai), dominikonai, karmelitai, kiek vėliau – rokitai, pijorai, bazilijonai ir benediktinai.
Po trečio ATR padalijimo 1795 m., Lietuva ir Žemaitija atiteko Rusijai. Žemaičių vyskupystė tapo pavaldi Mogiliovo arkivyskupystei.
1849 m. Žemaičių (Telšių) vyskupystei buvo priskirti 8 Vilniaus vyskupijos dekanatai su 94 parapijomis ir 7 vienuolynais. Vyskupystė apėmė Kauno ir Kuršo (dabar – Latvija) gubernijas. Pagal katalikų ir bažnyčių skaičių Žemaičių vyskupystė buvo viena didžiausių Rusijos imperijoje. Nors Vyskupijos centras – Medininkai (Varniai), bet vyskupai daugiausia reziduodavo Alsėdžiuose.
1850 m. tapęs Žemaičių vyskupu Motiejus Valančius rūpinosi katalikybės ir lietuviškos savimonės ugdymu, propagavo blaivybę, steigė blaivybės brolijas, parašė Žemaitijos istoriją – „Žemaičių vyskupystę“, rašė ir leido proza parašytas knygas, rūpinosi, kad kiekvienoje parapijoje atsirastų lietuviška pradinė mokykla. Po 1863 – 1864 m. sukilimo vyskupas Motiejus Valančius, kapitula ir kunigų seminarija Rusijos caro valdžios įsakymu buvo iškelti į Kauną. Carizmui uždraudus lietuvišką spaudą ir lietuvių kalbą, Motiejus Valančius suorganizavo lietuviškų knygų spausdinimą Mažojoje Lietuvoje (Prūsijoje) ir slaptą lietuviškų knygų platinimo tinklą Lietuvoje, inicijavo slaptų lietuviškų mokyklų steigimą. Vyskupo Motiejaus Valančiaus ir kitų dvasininkų darbu buvo dedami pamatai 1918 m. Lietuvos valstybei atkurti. Vyskupą Motiejų Valančių galime vadinti mūsų modernios lietuvių tautos Tėvu.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m., Žemaičių vyskupystė administraciniu požiūriu priklausė Mogiliovo arkivyskupystei (Sovietų Rusija), o Klaipėdos katalikai – Varmijos vyskupystei (Vokietija).
Iš 1417 m. įkurtos Žemaičių vyskupystės, 1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI pasirašyta apaštaline konstitucija Lituanorum gente (Lietuvių tautai, lot.) buvo įkurta Telšių vyskupija ir Klaipėdos prelatūra. Pirmuoju Telšių vyskupu ir Klaipėdos prelatūros prelatu tapo vyskupas Justinas Staugaitis.
2009 m. Telšių vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ Telšių vyskupijos administracinę struktūra pertvarkė ir šiuo metu yra 11 dekanatų, o buvęs Plungės dekanatas pervadintas Žemaičių Kalvarijos dekanatu. Šiuo metu Telšių vyskupiją sudaro šie dekanatai: Akmenės, Gargždų, Mažeikių, Telšių, Šilalės, Tauragės, Šilutės, Klaipėdos, Palangos, Skuodo, Žemaičių Kalvarijos. Buvusi Klaipėdos prelatūra yra integruota į Telšių vyskupiją kaip jos dalis – atskiras dekanatas.
Telšių rajono savivaldybės informacija