Vidurvasario, gausaus lietaus nuplauta Kriokiškių kaimelio vasaros šventė prasidėjo senose, bendruomenės gražiai sutvarkytose kaimo kapinėse atgulusių mažlietuvių protėvių pagerbimu. Smuiko melodija, tarsi tiltas per amžinybę apgaubė susirinkusiuosius. Vilkyškių šv. Onos parapijos klebonas Kęstutis Pajaujis priminė trapios žmogiškosios būties klausimus. Padėtos žvakelės ant išlikusių kauburėlių, taip pasidalinta savo šiluma su saugančiais istorinę kaimo atmintį ir tylos minute priminta kiekvienam, kad toji atmintis šviečia ir veda mus ir tarsi nebyliai bet įsakmiai bylodama, kad už tautos ateitį atsakingi jau esame mes, esantys šiandien, būnantys čia ir dabar.