Sovietmečiu dailininkai-apipavidalintojai buvo tos darbo bitutės, kurios ir vitrinas apipavidalindavo, ir šriftą parašydavo, ir naujametes eglutes papuošdavo, ir vaizdinę reklamą „sumeistraudavo“. Pasak tuomečio Šiaulių vyriausiojo dailininko Viliaus Purono, tarp apipavidalintojų būdavo savamokslių arba, pavyzdžiui, talentą atradusių sovietų kariuomenėje. Keli vyresnieji Šiaulių dailininkai-apipavidalintojai buvo tremtiniai, tačiau šią patirtį stengdavosi nutylėti.