Bendrinė lietuvių kalba šiemet mini 120-ąsias gyvavimo metines. Per šį laikotarpį kalba keitėsi, bandydama prisitaikyti prie besimainančio žmonių gyvenimo, atsirandančių naujų realijų. Kalbininkų teigimu, dabar turime tvirtą, subrendusią bendrinę kalbą, tačiau poreikis ją norminti išlieka iki mūsų dienų. Visgi pastaruoju metu vis dažniau bendrinė kalba tampa diskusijų objektu – keliamas jos reikalingumo klausimas, svarstoma, kad galbūt iš viso reikėtų atsisakyti „negyvos“ bendrinės kalbos, taisyklių, kurios tarsi primetamos kalbos vartotojams. Tik ar visiška kalbos laisvė netaptų grėsme kalbos išlikimui?