Dar kai nebuvo mano galvoje krikščionybės, jau žinojau, kad vieną rytą galima apmušti su kadagio šaka ką nori, tik reikia anksčiau atsikelti ir į kambarį įsiveržti. Pasiteisinimas: „Verba plaka, ne aš plaku.“ Dar reikia nešti į bažnyčią, kad „pakrapintų“ ir tada reikia laikyti iki Užgavėnių, kur nors akivaizdžiai padėjus, su mintimi, kad sektųsi namams. Kaip koks talismanas. Vilniaus verbos man nuo pat pradžios buvo nesusipratimas, nes jos per gražios muštis. O ką gi reiškia tikinčiam katalikui Verbų sekmadienis ir pačios verbos?
Pasirinkite savo miestą
