Baigiantis vasarai, šarneliškiai kasmet renkasi į tradicinę savo šventę – į Šarnelės kaimo kraštiečių sueigą. Tradicija nepamiršta ir šiemet, o kraštiečių susibėgimas – jau 19-asis.

Ertenio (Amerikos) ežeras, nors ir galutinai nusausintas, tačiau jo krantai ir salos praeityje buvo tankiai apgyvendinti. Pirmieji archeologiniai radiniai menantys vėlyvojo ledynmečio laikus, čia rasti XX a. viduryje atliekant melioracijos darbus. 1973 ir 1981–1982 m. čia vykdyti ir pirmieji archeologiniai kasinėjimai, atskleidę apie šiose vietose akmens amžiuje gyvenusius medžiotojus ir žvejus, bei leidę identifikuoti priešistorinę gyvenvietę Šarnelėje.

Kovo 15-oji – Lietuvos žydų gelbėtojų diena, ta proga Šarnelės kaime, prie paminklinio stulpelio, skirto žydus nuo pražūties gelbėjusiems šio kaimo gyventojams įamžinti, atiduota pagarba žmonėms, nepabūgusiems dėl kitų rizikuoti savo gyvybėmis – Juozui ir Bronislavai Straupiams, Juozui ir Adolfinai Kerpauskiams, Boleslovui ir Onai Stulpinams.

Sausio 29-osios popietę į Vilniaus rotušę rinkosi šalies kultūros bendruomenė – čia jau 9-ąjį kartą surengta „Auksinių Feniksų“ apdovanojimų ceremonija, į kurią kasmet kviečia Lietuvos kultūros centrų asociacija. Džiaugiamės galėdami pranešti, kad vienas iš „Auksinių Feniksų“ atkeliavo ir į Plungę – nominaciją „Metų kultūros partneris“ pelnė bendruomeninių organizacijų asociacija „Plungės kraštas“, kuriai vadovauja Šarnelės kaimo bendruomenės pirmininkė, Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė.

Lapkričio 22 diena Šarnelės kaimo gyventojams tapo neeiline – išpildytas bendruomenės prašymas – Gilijos gatvės pavadinimą pakeisti į Pasaulio Tautų Teisuolių. Šarnelės kaimo bendruomenės nariai į Savivaldybės administraciją kreipėsi su prašymu įamžinti šioje gatvėje gyvenusių Juozo ir Adolfinos Kerpauskų, Boleslovo ir Onos Stulpinų, Juozo ir Bronislavos Straupų, kuriems už žydų gelbėjimą suteikti Pasaulio tautų teisuolių vardai, atminimą.

Vasara palankus metas keliauti.  Tad vieną saulėtą ir karštą vasaros dieną Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešosios bibliotekos Pelaičių filialo bibliotekininkė Janina Lenkauskienė pakvietė savo bibliotekos skaitytojus į pažintinę kelionę. Kelionė buvo skirta paminėti poeto Vytauto Mačernio 100- ąsias gimimo metines, todėl kelionės tikslas buvo aplankyti rašytojo gimtinę - Žemaičių Kalvariją, Šarnelę.

Birželio 30 d. trečiadienį, Šiaulių Chaimo Frenkelio viloje XXVI Pažaislio muzikos festivalio klausytojų lauks intriguojanti koncertinė programa „Poeto tango ir gyvenimas“. Koncerto metu skambės menininkų, kurių gimimo šimtmečius minime šiemet, kūryba: Astoro Piazzollos muzika, Vytauto Mačernio eilės ir Zitos Bružaitės dainos, sukurtos šio poeto tekstais.

Birželio penktąją lietuvių poetui Vytautui Mačerniui būtų sukakę 100 metų. Deja, poetas pragyveno tik 23 metus su trupučiu. Žuvo 1944 metų spalio mėnesį važiuodamas vežimu, pakinkytu arkliu, Žemaičių Kalvarijoje nuo atsitiktinės kritusio sviedinio skeveldros…

2021-uosius Lietuvos parlamentas skyrė pagerbti Lietuvai nusipelniusias istorines asmenybes. Viena iš tokių asmenybių yra ir iš Žemaitijos kilęs poetas Vytautas Mačernis. Įkūnyti šio jauno ir labai talentingo rašytojo atminimą sumanė ir Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė S. Baranauskienė (renginio koordinatorė). Ta proga progimnazijos lietuvių k. mokytojos miesto 7-8 kl. mokiniams suorganizavo rašinių/esė konkursą „Aš pažinau karalių tavyje“ ir pasiūlė pasvarstyti tema „Kaip suprantu V. Mačernio žodžius: „Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė“?“. Beje, konkursas ta pačia tema organizuojamas ir respublikiniu mastu. Jį, minėdama Tarptautinę kultūros dieną (balandžio 15-ąją), organizuoja Taikos vėliavos komitetas. Gegužių progimnazijai jame atstovauja septintokas Aurelijus T. ir aštuntokai Ugnė L. bei Tautvydas K.