Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Visuomenininkų ryžto kovoti prieš Astravo atominę elektrinę reikėjo prieš aštuonerius-devynerius metus, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Jis teigia, kad vasario pradžioje įsikūrusio naujojo visuomeninio judėjimo tikslai „yra sveikintini“, bet „pilietinės pastangos turėtų būti nukreiptos konstruktyvesne linkme“, t.y. didinti spaudimą Baltarusijai europiniu formatu.
„Tikrai gaila, kad visos šitos pastangos, visi sąjūdžiai neprasidėjo aštuoneriais-devyneriais metais anksčiau ir jei tai būtų buvę, aš esu įsitikinęs, kad Baltarusijos Astravo atominės elektrinės tiesiog nebūtų buvę. Būtų sutaupytos plytos ir statybinės medžiagos“, – interviu „DELFI Dėmesio centre“ ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas primena, kad Lietuva „telkia frontą“ tarp Lenkijos ir Baltijos valstybių nepirkti nesaugios energijos iš Astravo elektrinės ir tai šiuo metu galėtų būti veiksminga priemonė prieš šį Lietuvos nesaugiu laikomą objektą.
„Ir jei mes tikrai to sugebėsime pasiekti, tai bus didžiulis žingsnis žlugdant šią elektrinę, kaip ekonominį projektą“, – sakė prezidentas.
Jis pabrėžia, kad Lenkija remia Lietuvos poziciją, o sulaukus ir kitų Baltijos valstybių paramos būtų galima „pasiekti rezultatų“.
„Rezultatas gali būti įvairus: ir visiškas atominės elektrinės užblokavimas, ekonomikos sužlugdymas, vietoje keturių planuotų reaktorių – galbūt tik vienas reaktorius. Visokiausi variantai yra įmanomi. Bet Baltarusijos pusė turi labai rimtai apmąstyti, kuo jai ši elektrinė grės“, – tvirtino G. Nausėda.
Lietuva laikosi pozicijos, kad jėgainė Baltarusijoje statoma nesaugiai, nesilaikant tarptautinių įsipareigojimų, tuo metu Minskas kaltinimus neigia.
Lietuva nuo 2016 metų pradžios siekia įtikinti ES šalis prisidėti prie baltarusiškos elektros embargo, tačiau kitos Baltijos valstybės tokių žingsnių nesiėmė. Ekspertai pripažįsta, kad Astravo AE elektra teoriškai galės patekti į bendrą rinką per Rusiją ir Latviją.
Buvusių ir esamų politikų, diplomatų ir kitų valstybės veikėjų vasario pradžioje įsteigtas Sąjūdis prieš Astravo AE žada siekti, jog jėgainės elektros energija nepatektų į ES rinką, būtų sustabdyta tolesnė jos plėtra, Lietuva ir Europos Sąjunga imtųsi priemonių atominės elektrinės saugumui užtikrinti.
BNS